genetinis kodas – paveldima informacija, užšifruota nukleorūgščių (DNR, mRNR) molekulėje, realizuojasi organizmuose vykstant transkripcijai.
Genetinės informacijos perkėlimas į polipeptido aminorūgščių seką. genas, organizmų paveldimumo vienetas, esantis tam tikroje chromosomos vietoje. Tai yra DNR struktūrinis fragmentas, koduojantis polipeptidų grandinėje esančias aminorūgštis. Genai turi kodą, perduodantį informaciją į ląstelės dalis, kurios gamina baltymus. Vieną aminorūgštį koduoja geno kodonai (tripletai). Genetinis kodas yra azoto bazės, išsidėsčiusios grandine išilgai nukleino rūgščių ląstelės taip, kad įgalina koduoti baltymą.
Geno DNR nukleotidų sekoje glūdi informacija apie polipeptido aminorūgščių seką. Panašiai kaip ir teksto, kurį jūs skaitote, raidžių sekoje yra užkoduota žodžių bei sakinių reikšmė. Yra žinoma 20 polipeptidus sudarančių aminorūgščių, o skirtingų iRNR nukleotidų – „raidžių”, kurios gali koduoti baltymo struktūrą, tėra keturios – U, A, C ir G. Taigi vieną aminorūgštį turi koduoti daugiau nei vienas nukleotidas – viena raidė. Jei aminorūgštį koduotų du nukleotidai (dvi – raidės), galimų derinių tebūtų 16. Taigi jų nepakaktų 20-iai aminorūgščių koduoti. Kai kodą sudaro trys raidės, galimų skirtingų derinių yra jau 64, t. y. tikrai užtenka visoms aminorūgštims. Toks nukleotidų trejetas (tripletas), koduojantis vieną aminorūgštį, vadinamas kodonu.
Kaip sintetinamo polipeptido aminorūgščių seka atitinka geno DNR nukleotidų (kodonų) seką, nusako genetinis kodas. Iš 64 galimų kodonų 3 žymi ne aminorūgštį, bet polipeptido sintezės pabaigą ir vadinami baigmės kodonais: UAA, UGA ir UAG. Aminorūgštims koduoti lieka dar 61 kodonas, tačiau baltymus sudarančių aminorūgščių tėra 20. Nustatyta, kad 1 aminorūgštį gali koduoti daugiau nei 1 kodonas. Tik 2 aminorūgštis iš 20 (metioniną ir triptofaną) koduoja 1 kodonas, o 3 aminorūgštys (leucinas, argininas ir serinas) turi net po 6 kodonus. Vienas aminorūgštis koduojančių kodonų yra ypatingas: AUG ne tik lemia aminorūgšties metionino įterpimą į polipeptidinę grandinę, bet kartu žymi ir polipeptido sintezės pradžią.
Genetinis kodas yra universalus, t. y. visų organizmų vienodas (eukariotų mitochondrijų DNR ir prokariotų genetinis kodas truputį skiriasi nuo eukariotų branduolio DNR kodo).
Genetinis kodas yra išsigimęs, t. y. daugumą aminorūgščių koduoja daugiau nei vienas kodonas.
Genetinis kodas yra nesanklotinis, t. y. kodonai nepersidengia.
Genetinis kodas turi baltymo sintezės pradžios signalą AUG kodoną ir pabaigos signalus – baigmės kodonus UAA, UGA ir UAG (žr. lent.)
Nukleorūgštyse įvairia tvarka išsidėsto 4 nukleotidai, kurie skiriasi azoto bazėmis. DNR nukleotiduose yra adeninas, guaninas, citozinas ir timinas; RNR vietoj timino yra uracilas. Kiekvienos aminorūgšties vietą baltymo, kuris sintetinasi, polipeptidinėje grandinėje nusako (koduoja) trijų vienas po kito einančių nukleotidų derinys – tripletas, arba kodonas. (žr. pav.)
Dukterinės ląstelės ir tolesnės palikuonių kartos gauna genetinį kodą iš motininės ląstelės, vykstant DNR biosintezei.
