Transferinas – glikoproteidas; kraujo plazmos baltymas, kuris sujungia ir perneša į audinius geležies (Fe3+) jonus.
Transferinas tvirtai, bet grįžtamai, suriša geležies jonus. Su juo yra susijungę apie 0.1% ar net daugiau visų organizmo geležies jonų (kas sudaro apytikriai 4 mg). Šitie geležies jonai susijungę su transferinu turi svarbią reikšmę metabolizmui.
Žmogaus transferinas susideda iš polipeptidinės grandinės, kurioje yra 679 aminorūgštys. Kepenys yra pagrindinis transferino gamybos vieta, transferino sintezė jose priklauso nuo organizmo geležies poreikių bei geležies atsargų. Nors reikia paminėti, kad ir kiti audiniai (pvz., smegenys) taip pat gamina šias molekules.
Kaip jau minėta, pagrindinis transferino vaidmuo yra nugabenti geležį nuo jo pasisavinimo vietų dvylikapirštėje žarnoje iki visų ląstelių. Transferinas padeda reguliuoti geležies kiekį kraujyje, esant geležies stokai – transferino daugėja, o esant geležies pertekliui – mažėja. Dar neišsivysčius anemijai, prieš tai kurį ilgesnį laiką, transferino kiekis jau gali būti pakilęs.
Transferino mažėja uždegiminių, piktybinių procesų, blogos mitybos, kepenų ligų, nefrozinio sindromo, dažnų kraujo perpylimų metu, todėl atitinkamais atvejai trukdo atpažinti tikrąjį geležies deficitą. Sideropenijos atveju, geležies deficito anemija gali būti atmesta, jeigu serumo transferino koncentracija yra žema, taip pat esant uždegimams ir rečiau askorbo rūgšties deficito atvejais. Transferinas pakankamai svarbų vaidmenį vaidina aktyviai dalijantis ląstelėms, pvz., kraujo susidarymo metu.