Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) - sunki lėtinė užkrečiamoji liga, kurią sukelia retrovirusas. Ligos metu virusas sunaikina žmogaus imuninę sistemą iki kritinės ribos. Virusas neturi metabolizmo sistemos, todėl turi gyvuoti gyvosiose (žmogaus imuninėse) ląstelėse. Žinomi 2 žmogaus imunodeficito virusai: ŽIV-1 ir ŽIV-2. ŽIV-1 pasaulyje yra labiau paplitęs ir jis labai greitai kinta. Skiriami 8 ŽIV-1 variantai. Virusų nustatoma žmogaus kraujyje, spermoje, makšties išskyrose, motinos piene, seilėse, šlapime. Viruso perdavimo būdai: per lytinius santykius, tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiojo ŽIV krauju ir juo suterštus žmogaus biologinius skysčius, iš motinos vaikui pro placentą, gimdymo metu arba per motinos pieną. (Term. žr. plč. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).)

Abscesas (lot. abscessus - votis, skaudulys) -  ↑ Pūlinys.

Absorbatas - absorbuota medžiaga.

Absorbcija (sugėrimas, sugertis) - chem.: 1) medžiagos sugėrimas iš dujų arba skysčių visu absorbento tūrių; 2) su medžiaga sąveikaujančios spinduliuotės sugėrimas; 3) suvirškintų medžiagų pernaša iš virškinamojo kanalo į kraują ir limfą. (Term. žr. plč. Absorbcija.)

Absorbentas (sugėriklis) - skystis, sugeriantis kitą medžiagą.

Absorberis (absorbcijos aparatas) - įrenginys kuriame vyksta absorbcija.

Absorbtyvas - absorbuojamos dujos.

Absorbuoti - sugerti, susiurbti; pasisavinti, įsisavinti.

Abstinencija (lot. abstinentia - susilaikymas) - 1. Visiškas alkoholinių gėrimų nevartojimas (↑ blaivybė). 2. Lytinis susilaikymas (↑ seksualinė abstinencija). 3. Fizinė ir psichinė narkomano (pvz., alkoholiko, morfinisto) būsena, kitaip ↑ Abstinencijos sindromas. Abstinencija yra sąmoningas nevartojimas stimuliuojančių arba svaiginančių medžiagų. Jei žmogus įpratęs šias medžiagas vartoti, jų nevartojimas sukelia abstinencijos sindromą - įvairius psichologinius, neurologinius ir somatinius vegetacinius sutrikimus: pykinimą, vėmimą, prakaitavimą, rankų drebėjimą, kraujospūdžio sumažėjimą, nerimą, depresiją, baimę.

Abstinencijos sindromas - fizinių ir (arba) psichikos sutrikimų sindromas, kuris išsivysto priklausomiems nuo narkotikų (alkoholio) pacientams praėjus tam tikram laikui po vaisto (narkotinės medžiagos, alkoholio) vartojimo nutraukimo ar jo dozės sumažinimo. (Term. žr. plč. Abstinencijos sindromas.)