Vandenilio peroksidas – divandenilio dioksidas, cheminė formulė – H2O2 ; stiprus oksidatorius, bespalvis, bekvapis. junginys yra labai panašus į vandenį skystis; molekulė turi peroksido grupę, t. y. tarpusavyje viengubuoju ryšiu susijungusius deguonies atomus.
Kaitinamas arba veikiamas katalizatorių (pvz., MnO2 ) vandenilio peroksidas skyla į deguonį ir vandenį. Laboratorijoje vandenilio peroksidas laikomas švariausiu oksidatoriumi, kuris kaip šalutinį produktą sudaro tik vandenį.
Medicininis vandenilio peroksidas yra vienas iš antiseptikų. Užpiltas ant kūno audinių, vandenilio peroksido tirpalas suskyla: atsipalaiduoja antimikrobiškai veikiantis atominis deguonis ir putojimą sukeliantis molekulinis deguonis.
Vaistinėse parduodamas tik vandeniu praskiestas vandenilio peroksidas. 30 % koncentracijos vandenilio peroksido tirpalas stipriai pažeidžia odą; 3 % H2O2 tirpalu plaunamos žaizdos, tirpalas naudojamas gamtinėms (natūralioms) medžiagoms (pvz.,, plaukams) balinti.
Kalbant apie vandenilio peroksido biologinę reikšmę organizme, tai tam tikrų reakcijų metu organizme susidaręs vandenilio peroksidas yra laikomas viena iš aktyviųjų deguonies formų, kuri pažeidžia biomolekules. Nors vandenilio peroksidas ir yra viena iš aktyviųjų deguonies formų, jis nėra radikalas, tačiau gali oksiduoti baltymų -SH grupes, metalų jonus, veikiančius kaip kofaktoriai, Fe-S centrus ir atpalaiduoja Fe, taip pat lėtai reaguoja su GSH ir cisteino aminorūgštimi. Reakcijos greitis didėja priklausomai nuo -SH grupės apsupties baltymo molekulėje.
Be vandenilio peroksido gebėjimo oksiduoti daug medžiagų, jo pagrindinis toksinis poveikis susijęs su jo virtimu hidroksiradikalu. H2O2 susidaro veikiant fermentams superoksido dismutazei, aminorūgščių oksidazėms, ksantino oksidazei ir kt. Tam tikrose reakcijose (pvz., veikiant fermentui superoksido dismutazei, katalizuojant fermentui katalazei ar glutationo peroksidazei) vandenilio peroksidas yra suskaidomas iki vandens ir deguonies (t. y. detoksikuojamas).