Trauma (gr. trauma, kilm. traumatos – žaizda, pažeidimas) – išorinio veiksnio sukeltas organizmo organų ar audinių sužalojimas arba stiprus psichinis sukrėtimas.

Pagal žalojantį veiksnį būna mechaninė trauma (pvz., sumušimas), terminė (pvz., nudegimas, nušalimas), cheminė (apsinuodijimas chem. medžiaga), elektros, psichinė (pvz., po sunkių išgyvenimų); staiga pasikeitęs atmosferos slėgis gali sukelti barotraumą.

Jei žalojantis veiksnys veikia staigiai ir trumpai, trauma būna ūminė, jei nuolat ir ilgai – lėtinė.

Trauma gali būti uždara (oda ir gleivinė lieka vientisa) ir atvira – žaizda. Sunkios traumos, pvz., išnirimas, kaulo lūžis, vidaus organų suspaudimas, sukelia didelių anatominių pakitimų ir sutrikdo organizmo funkcijas.

Dėl sunkios traumos gali būti šokas; tokia trauma pavojinga gyvybei.

Pagal vietą, kurioje trauma įvyko, ji gali būti gamybinė, buitinė, sportinė, transporto.