FAD (flavino adenino dinukleotidas) – kofermentas.
FAD kaip ir FMN (flavino mononukleotidas) yra vadinami tiesiog flavino kofermentais. FAD dalyvauja daugelyje biocheminių oksidacijos-redukcijos reakcijų, jis gali būti oksiduotoje arba redukuotoje formose, o jo biocheminės funkcijos paprastai pasireiškia perėjimuose tarp šitų dviejų formų.
FAD sudarytas iš dviejų nukleotidų – FMN ir AMP (adenozino monofosfato). FAD gali būti redukuotas į FADH2, tuomet jis prisijungia du atomus vandenilio. FADH2 molekulė yra energijos pernešėjas ir redukuotas kofermentas gali būti panaudotas kaip substratas mitochondrijose oksidacinio fosforilinimo reakcijose.
FADH2 molekulė oksiduojasi į FAD išsiskiriant energijai (ekvivalentiška 2 ATP). Eukariotų pagrindinis redukuoto FAD šaltinis yra Krebso ciklas ir lipidų β-oksidacija. Krebso cikle FAD yra fermento sukcinato dehidrogenazės prostetine grupe, kuri oksiduoja sukcinatą į fumaratą, o lipidų β-oksidacijoje FAD yra acil-KoA dehidrogenazės kofermentas. FAD susidaro iš riboflavino, daugelis oksidoreduktazių naudoja FAD kaip prostetinę grupę elektronų pernašos reakcijose.
Kalbant apibendrintai apie flavininių kofermentų savybes organizme, tai jie dalyvauja daugelyje oksidacijos reakcijų ląstelėse: aminorūgščių, amidų, aldehidų, riebalų rūgščių, sukcinato, piruvato, α-ketoglutarato ir kt. oksidacijoje; yra būtini ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai.
