Superoksidas – (superoksido anijonradikalas, superoksido anijonas) – tai deguonies molekulės jonas su nesuporuotu elektronu (cheminė formulė O2-•). Superoksido jonas yra laisvasis radikalas, vienas iš aktyviųjų deguonies formų.
Turėdamas vieną nesuporuotą elektroną superoksidas yra priskiriamas laisviesiems radikalams, turi trumpą gyvavimo laikotarpį (nuo milisekundės iki sekundės), geba spontaniškai dismutuoti su vandeniu į deguonį ir vandenilio peroksidą. Turi paramagnetinių savybių.
Superoksidas susidaro kai deguonies molekulė prisijungia vieną papildomą elektroną ir tuo pačiu dalinai redukuojasi (pilnai redukuotas deguonis yra vandens molekulėje), taip pat esant jonizuojančios spinduliuotės poveikiui. Jis yra priskiriamas reaktyvioms deguonies formoms ir vaidina svarbų vaidmenį oksidaciniame strese.
Superoksido radikalas, normaliose fiziologinėse sąlygose, pastoviai susidaro ląstelėje.
Žmogaus organizme jis gali susidaryti, veikiant keliems mechanizmams. Adrenalinas, flavino nukleotidai, tiolio junginiai, gliukozė, kai kurie kiti junginiai gali oksiduoti deguonį ir taip susidaro superoksido radikalai. Superoksido susidarymo reakcijas labai pagreitina kintamojo valentingumo metalai nešikliai, tai – geležies ir vario jonai.
Superoksidas gali susidaryti dėl fermentų, pvz., citochromo P450, oksidazės kepenyse ar fermentų, dalyvaujančių antinksčių hormonų sintezėje, poveikio.
Pagrindinai superoksidas susidaro mitochondrijų kvėpavimo grandinėje nepilnutinės deguonies redukcijos metu, tam tikrų fermentinių reakcijų metu. Taip pat fagocituojančiose ląstelėse, veikiant NADPH oksidazės fermentams, susidaro superoksidas. Jis nėra stiprus oksidatorius ir gali būti antrinė signalinė molekulė. (T. p. plč. žr. term. Aktyviosios deguonies formos.)