Stresas (angl. stress įtampa) – psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai.

Streso teoriją 1936 sukūrė ir terminą pradėjo vartoti H. Seljė (Selye, Kanada). Iš pradžių ji buvo vartojamas tik fiziologijoje, vėliau ir psichologijoje. H. Seljė teigimu, stresas yra bendrasis adaptacinis sindromas, nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų poveikį. Stresą gali sukelti fizinė ar psichinė trauma, liga.

Fiziologinis stresas reiškiasi širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos sutrikimais. Įtampą gali sukelti įvairūs nepalankūs veiksniai, traumos. Ją sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba ar netgi oras.

Psichologinis stresas – emocine įtampa, baime, frustracija. Psichologinis stresas dar skirstomas į emocinį (susijusį su laukimu, pavojumi) ir informacinį (susijusį su sudėtingu sprendimu) stresą; elgesio stresas gali reikštis nesivaldymu, neveiklumu ir pan. Informacinio streso metu žmogus dėl pernelyg gausios informacijos nepajėgia atlikti užduočių, nespėja laiku priimti teisingų sprendimų, dėl kurių padarinių jam tenka didžiausia atsakomybė. Emocinis stresas kyla grėsmės, pavojaus situacijose.

Stresas gali būti naudingas arba žalingas; tai priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir organizmo atsparumo. Nedidelis stresas skatina organizme gyvybines funkcijas, grūdina. Kartais įtampa gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Įvairios streso formos sukelia psichinių procesų eigos pokyčius, emocinius poslinkius, keičia veiklos motyvaciją, sutrikdo judesius ir kalbą, keičiasi elgesys. Nuolatinė įtampa kenkia sveikatai.

Galimi pokyčiai: miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, veiksmingumas. Jei įtampa trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti. Ilgai trunkanti nekontroliuojama įtampa išsekina psichiką ir imuninę organizmo sistemą ir gali sukelti ligas, pvz., skrandžio opą, infarktą ar pan.

Gerinant bet kurios rūšies veiklą, būtina pasitelkti priemones, apsaugančias nuo ekstremalių poveikių, sukeliančių stresą.