Podagra (lot. podagra < gr. pus, kilm. podos – koja + gra – medžioklė), liga, kylanti sutrikus organizme šlapimo rūgšties apykaitai. Pirmine podagra dažniau serga 40-50 m. vyrai, ypač nutukę, valgantys daug purininių medžiagų turinčio maisto (pvz., riebios mėsos, žuvies), geriantys alkoholinius gėrimus, mažai judantys. Moterys (sudaro 5-10% visų ligonių) tokia podagra dažniausiai serga po menopauzės. Antrinė podagra (2-5% atvejų) būna sergant kai kuriomis kitomis ligomis (pvz., lėtine hemolizine mažakraujyste, leukoze, esant tikrajai policitemijai).

Sergant podagra, šlapimo rūgštis kaupiasi kraujyje, jos druskos (uratai) telkiasi sąnariuose, inkstuose ir kt. organuose. Pagal eigą podagra gali būti ūminė ir lėtinė.

Ūminės podagros priepuolis prasideda naktį (dažniausiai gausiai prisivalgius purininių medžiagų turinčio maisto, po traumos, nušalimo, pervargimo) – kyla labai ūmus vieno sąnario (paprastai kojos didžiojo piršto antrojo sąnario) uždegimas. Pažeistą sąnarį labai skauda, jis patinsta, parausta. Pakyla kūno temperatūra (iki 38 – 39 °C). Priepuolis trunka 3-4 d., gali kartotis po keleto mėnesių ar 1-2 m., ypač pavasarį. Gali būti pažeisti ir kiti sąnariai (kelių, čiurnų, pėdų, smulkieji rankų, alkūnių).

Po 10-15 m. negydoma podagra tampa lėtine. Didžiojo kojos piršto antrasis sąnarys deformuojasi, pasidaro nejudrus. Ant didžiųjų kojos ir visų rankos pirštų, alkūnių, kelių, ausų kaušeliuose, kartais ir vidaus organuose (pvz., inkstuose) susidaro podagrinių mazgelių. Jie gali prakiurti, išsiskiria gelsva kreidinė masė.

Susikaupus uratų inkstuose, gali prasidėti jų akmenligė. Sergant podagra, sutrinka lipidų apykaita, pažeidžiamos kepenys, dažniau susergama cukriniu diabetu, greičiau atsiranda aterosklerozė.

Ligos atsiradimo priežastys.

Podagra – liga, kurios atsiradimui turi reikšmės daug veiksnių, bet pagrindinė priežastimi yra laikoma įvairiuose audiniuose besikaupiantys šlapimo rūgšties ir jos druskų (uratų) kristalai (dažniausiai tai yra šlapimo rūgšties natrio druskos kristalai, kurie susikaupia sąnariuose, sinoviniame skystyje, sąnarių ertmėse).

Podagra yra sąnarių liga, serga dažniau vyrai, o ja sergant būna podagrinio artrito priepuolių, kuriems būdingas sąnarių patinimas, paraudimas ir skausmas. Sergant šia liga, pažeidžiami ir inkstai, nes uratų perteklius nusėda inkstų kanalėliuose.

Kalbant paprastai ir apibendrintai – to viso atsiradimo priežastis glūdi šlapimo rūgšties lygio didėjime ir jos pašalinimo iš organizmo sumažėjime, kas veda prie jos koncentracijos kraujyje didėjimo. Taigi, padidėjus šlapimo rūgšties sintezei arba sutrikus jos išsiskyrimui, didėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, šlapime ir susergama podagra.

Podagra kliniškai pasireiškia pasikartojančiu aštriu artritu ir susidarant podagriniams „mazgams” (dar vadinamiems tofusams). Šios ligos metu daug netirpios šlapimo rūgšties natrio druskos pavidalu susikaupia inkstuose ir sąnariuose. 

Nuo fiziologinio skysčio pH piklauso šlapimo rūgšties tirpumas ir forma organizme. Juo mažesnė pH, juo šlapimo rūgštis (uratai) blogiau tirpsta. Fiziologinėmis sąlygomis galima rasti ir šlapimo rūgšties, ir jos natrio druskų (natrio urato). Skysčiuose, kuriuose pH yra mažesnės negu 5.75, šlapimo rūgštis yra laisvos molekulinės formos. Jeigu pH yra didesnė negu 5.75, vyraujanti forma yra šlapimo rūgšties druska (mononatrio uratas).

Natrio urato žmogaus kraujo serume yra apie 2-6 mg/dl. Kai natrio urato susidaro daugiau negu gali ištirpti, t. y. padidėjus jų koncentracijai (daugiau 7 mg/dl), prasideda hiperurikemija. Tada formuojasi kristalai, kurie gali kauptis minkštuosiuose audiniuose, ypač sąnariuose ir apie juos. Šios sankaupos ir vadinamos „mazgais”, kurie sukelia uždegimines reakcijas, atsiranda ūminis podagrinis artritas.

Leukocitai fagocituoja uratų kristalus, kurie suardo lizosomų membranas; lizosomų fermentai išsiskiria į citozolį ir susidarę katabolizmo produktai sukelia uždegimą. Sveikų žmonių šlapimo pH yra mažesnė negu šlapimo rūgšties pH (5.75), todėl šlapime randami uratai yra šlapimo rūgšties formos. Jeigu šlapimo pH pasiekia 7, tai uratų tirpumas padidėja. 100 ml šlapimo gali ištirpti iki 150-200 mg uratų. Šlapimo rūgštis, esant pH mažesnei negu 5.75, yra pagrindinė uratų forma šlapime. Tokia pH yra šlapimo susidarymo vietose.

Hiperurikemijos eiga.

Esant hiperurikemijai, inkstuose gali susidaryti uratiniai akmenys. Ligai būdingi ūminiai ir lėtiniai sąnarių uždegimai, sukeliantys sąnarių skausmus ir funkcijos sutrikimus. Pradinių ligos stadijų metu artritui būdingų simptomų dar nebūna.

Veiksniai, lemiantys asimptominės hiperurikemijos perėjimą į pirminę podagrą, yra:

ligonio amžius ir hiperurikemijos trukmė;

podagra nebūdinga jauniems žmonėms;

genetinis polinkis;

alkoholio vartojimas gali sukelti artrito priepuolius;

nutukimas;

tam tikri vaistai (tiazidai);

apsinuodijimas švinu.

Sinovinis sąnarių skystis yra blogesnis urato kristalų tirpiklis nei plazma, todėl sąnarių skystyje uratai kaupiasi. Ilgiau sergant hiperurikemija, kristalai kaupiasi ir sąnarių kremzlėje. Dėl chemotaksio susidaro neutrofilų ir makrofagų sankaupų sąnariuose ir sinovinėse membranose. Kristalų fagocitozė skatina žalingų laisvųjų radikalų ir leukotrienų sintezę. Neutrofilai aktyvina hidrolizinius fermentus, taip pat makrofagai išskiria įvairius mediatorius, kurie sukelia uždegiminę reakciją ir sąnarių pažaidas. Atsiranda ir sąnarių funkcijų sutrikimų. Uratų hipersekrecija gali būti ir antrinė, pvz., sergant vėžiu arba žvyneline (psoriaze).

Dauguma kristalų („akmenų”), susiformavusių šlapimo išskyrimo sistemoje, sudaryti iš šlapimo rūgšties. Šlapimo rūgšties akmenų susidarymo intensyvumą galima sumažinti, didinant išskiriamo šlapimo šarmingumą, kurio metu susidaro daugiau tirpaus natrio urato.

Nedidelis kiekis (apie 18-20%) uratų, išskiriama su tulžimi ir, veikiant žarnyno mikroflorai, suskyla iki CO₂ ir amoniako.

Podagra, dėl kai kurių fermentų mutacijos, gali būti ir genetiškai nulemta.

Gydymas.

Gydoma skausmą malšinančiais, priešuždegiminiais, slopinančiais šlapimo rūgšties sintezę, skatinančiais šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu ir kt. vaistais, fizioterapijos priemonėmis.

Esant podagrai reiktų riboti maisto produktų turinčių purinų – nukleotidų ir nukleorūgščių (pvz., mažiau vartoti „raudonos” mėsos ir tokių subproduktų kaip kepenys, taip pat kavos, arbatos, alkoholio).

Podagra gydoma alopurinoliu, sintetiniu hipoksantino analogu. Alopurinolis organizme, veikiant ksantino dehidrogenazei, paverčiamas oksopurinoliu, kuris yra stiprus ksantino oksidacijos slopiklis. Slopinant šį fermentą, iš ksantino nesusidaro šlapimo rūgšties ir galutinis purinų katabolizmo produktas yra ksantinas, kurio tirpumas vandenyje didesnis negu šlapimo rūgšties, todėl kristalų nesusidaro.

Taigi, hipoksantino ir ksantino druskos yra tirpesnės nei šlapimo rūgšties, todėl jos yra pašalinamos. Po truputį ima tirpti uratų kristalai ir artritas bei kiti podagros simptomai sumažėja. (T. p. žr. term. Artritas.)