Viena pagrindinių sočiųjų riebalinių rūgščių žmogaus organizmo lipiduose yra palmitino (iki 30-35 %). Riebaluose esančios sočiosios riebalinės rūgštys jiems suteikia standumo, kadangi jų lydymosi temperatūra yra apie 40-50°C. Žinoma ir atvirkščiai, kuo riebaluose bus daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių, tuo jie bus minkštesni. Taigi, esant kambario temperatūrai sotieji riebalai yra kieti, o nesotieji dažniausiai būna skysti. Gyvulinės kilmės produktuose (riebiuose pieno ir mėsos produktuose) sočiųjų riebalinių rūgščių visada bus daugiau nei augalinės kilmės produktuose.

Sočiosios riebalinės rūgštys, kurias žmogus gauna su maistu, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurios didina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Per didelis cholesterolio kiekis gali būti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo priežastimi (pvz., aterosklerozė ir kt.). Maisto produktai, kuriuose yra pakankamai daug sočiųjų riebalų rūgščių: margarinas, gyvūniniai riebalai (tokie kaip sviestas, riebus sūris, gyvuliniai taukai, riebi mėsa ir produktai iš jos, įskaitant vištienos mėsa su odele), greitai paruošiamas maistas, konditerijos gaminiai, šokoladas, hidrinti tropiniai augaliniai riebalai – palmių ir kokosų aliejai ir kt..

Sotieji riebalai, palyginus su nesočiaisiais, yra paprastesnės struktūros, bet labiau kenksmingi sveikatai. Sočiosios riebalinės rūgštys kraujyje sudaro riebalinius junginius, kurie lengvai yra kaupiami riebaliniame audinyje, gali sukelti arterinio spindžio susiaurėjimą, kas žinoma gali sukelti tokius sutrikimus kaip infarktas, insultas ir kt..

Jei žmogus stengiasi atsikratyti viršsvorio, tai sočiųjų riebalų vartojimas nėra tam pagalbininkas. Pirmiausiai dėl to, kad viduje organizmo jie pereis į kietą būseną, o antra tai, kad sotieji riebalai lėtina apykaitos procesus ir taip yra pristabdomas reikiamo sudeginti kalorijų kiekio sunaudojimas. Mitybos racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, greičiausiai ves prie nutukimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo.

Sočiųjų riebalų vartojimas neturėtų viršyti 7 % nuo aplamai visų suvartojamų kalorijų kiekio. Beje, įdomumo dėlei, būtent transriebalai sukelia didesnę koronarinio nepakankamumo, apopleksijos arba antro tipo diabeto atsiradimo riziką, negu natūralūs sotieji riebalai. Žinoma, nevisi riebalai yra kenksmingi sveikatai, dažnai jie kenksmingais tampa tik dėl per didelio jų suvartojimo kiekio. Kai kurie riebalai netgi yra reikalingi sveikatos stiprinimui, o aplamai mitybos racione turėtų būti ne mažiau 10-15 % riebalų. Žinoma geriau būtų, kad ta surenkama riebalų dalis atitektų žemesnėje skiltyje paminėtoms riebalinėms rūgštims, o ypač polinesočiosioms.