Pūlinys (abscesas; lot. abscessus <abs-cedere – atsiskirti), pūlių telkinys, susidaręs dėl riboto audinių pūlinio uždegimo.

Nuo sveikųjų audinių pūliniu atskiria kapsulė. Uždegimą sukelia stafilokokai, rečiau streptokokai, žarninė lazdelė, kai kurie kiti mikrobai. Sukėlėjas patenka pro odos ar gleivinės sužeidimus, švirkščiant vaistus, rečiau krauju ir limfa iš kito pūlinio židinio (pvz., šunvotės).

Uždegimas gali būti ūminis ir lėtinis. Pūliniai būna įvairaus dydžio (kartais susidaro keletas pūlinių išsyk), dažniausiai ovališkas. Susidarius pūliniui negiliai raumenyse, oda arba gleivinė apie ji parausta, patinsta, tampa karšta, pažeistą vietą veržia, skauda; ją spaudžiant, juntamas susitelkęs skystis. Susidarius pūliniui giliai audiniuose arba organuose (pvz., kepenyse, plaučiuose, smegenyse, pilvo ertmėje), ligoniui būna silpna, pakyla temperatūra, dingsta apetitas.

Dažnai  pūlinys pratrūksta savaime: į išorę (buvusi pūlinio ertmė lengvai išsivalo) arba į kurią nors kūno ertmę (tuomet gali prasidėti peritonitas, pleuritas, meningitas). Dėl pūlinio gali kilti komplikacijų: limfagysles ar limfmazgių uždegimas, tromboflebitas.

Nedidelis pūlinys, jei nesirezorbuoja savaime, gydomas poliklinikoje chirurgo, didelis tik ligoninėje. Jei po 2-3 d. ligonio būklė nepagerėja, pūlinys prapjaunamas: jo ertmė išvaloma ir praplaunama vandenilio peroksido arba furacilino tirpalu. Jei pūlinys susidaro be aiškios priežasties, reikia ištirti, ar ligonis neserga cukriniu diabetu.

Išvengti pūlinio padeda asmens higienos paisymas. Odą arba gleivinę apie pažeistą vietą reikia patepti jodu arba briliantine žaluma. Jei vieta, į kurią įšvirkšta vaistų, po kurio laiko patinsta, parausta ir ima skaudėti, reikia kreiptis į gydytoją. Gydantis pačiam (pvz., dedant kompresą, trinantis tepalu), gali kilti sunkių komplikacijų.