Bazedovo liga (lot. morbus Basedowi), difuzinis toksinis gūžys, tirotoksikozė, liga, kai dėl padidėjusios skydliaukės funkcijos organizmas apnuodijamas jos gaminamu hormonu tiroksinu.

Ligos pasireiškimo požymiai buvo žinomi ir aprašomi jau nuo senų laikų, todėl neretai dar galima aptikti įvairių šios ligos pavadinimų, siejamų su šios ligos tyrinėtojais: Morgagni (1761 m.), Flajani (1802 m.), Parry (1825 m.) ir Graves arba lietuviškai minima kaip Greivso liga.

1848 m. gydytojas Bazedovas nurodė šiai ligai būdingus simptomus, kurie ir iki šiol išlieka pagrindiniais: struma (gūžys), egzoftalmas (išverstakumas) ir tachikardija (pagreitėjęs širdies plakimas).

Šios ligos atsiradimo priežastys, simptomai, gydymo metodai dažnai vienu ar kitokiu aspektu paliečia keletą sutrikimų, kurių raida ir eiga gali būti kilusi dėl įvairiausių priežasčių, bet pagrindinė priežastis yra per didelė skydliaukės funkcija ir organizmo apsinuodijimas jos išskiriamų hormonų per didele koncentracija. Taigi, liga gali prasidėti hipertireoze ir išsirutulioti iki tirotoksikozės su nuo to priklausomomis pasekmėmis.

Bazedovo liga dažnai vadinama tiesiog difuzinė toksinė struma, kurios metu yra tolygus, difuzinis skydliaukės padidėjimas, perteklinis skydliaukės hormonų gaminimas ir dėl šių hormonų didelio perteklinio kiekio sukelti pakitimai organuose ir audiniuose.

Liga yra autoimuninė, kurios metu gaminasi antikūnai tireoidiniams antigenams. Vienas tokių antikūnų, sąveikaudamas su skydliaukės membranos ląstelėse esančiais tirotropino receptoriais, imituoja tirotropino poveikį. Kas sukelia difuzinį skydliaukės išvešėjimą ir nekontroliuojamą, perteklinį jos hormonų (trijodtironino – T₃ ir tiroksino – T₄) gaminimą. Tokio susirgimo metu, tirotropino (TTH) lygis yra sumažėjęs, kadangi hipofizės funkcija slopinama aukšta jodtironinų koncentracijomis. Esant organizmo normaliai būklei, jos imuninė sistema kovoja su visokiomis organizmui svetimomis medžiagomis, o šios ligos metu pasigaminę antikūnai atakuoja skydliaukės audinį.

Šiai dienai, ligos simptomų yra žinoma daugiau nei tie trys pagrindiniai, kuriuos apibūdino Bazedovas, tiksliau sakant ne kiek daugiau, bet Bazedovo aprašyti labiau tikslesni. Sakykime – be įvairaus išverstakumo lygių yra pastebimas akiduobės pločio pakitimai, retas mirkčiojimas, nesugebėjimas primerkti akių, akies obuolio poslinkis į šoną ir kt.

Difuzinės toksinės strumos atsiradimo priežastimi gali būti paveldima autoimuninė liga, o jos vystymąsi provokuojantys faktoriai gali būti psichinės traumos, infekciniai uždegiminiai susirgimai (pvz., reumatas, tuberkuliozė),  galvos smegenų traumos, nosiaryklės susirgimai, imuninių procesų sutrikimai ir kt. Liga gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, bet dažniausiai serga 16-20 ir 40-50 m. moterys.

Didelę įtaką Bazedovo ligai atsirasti turi paveldėtas polinkis; dažnai šia liga serga keli tos pačios šeimos nariai. Padidėjus skydliaukės hormono tiroksino gamybai, skydliaukė daugiau įsisavina jodo, kraujyje padaugėja tiroidinių hormonų. Dėl to sutrinka baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaita, pagreitėja pagrindinė medžiagų apykaita, atsiranda pakitimų įvairiuose organuose. Didesnis tiroidinių hormonų kiekis kraujyje veikia širdį, greitindamas jos darbą. Ilgainiui pakinta širdies raumuo, sutrinka jos ritmas; atsiranda širdies nepakankamumas. Liga paprastai prasideda nepastebimai, nors kartais susergama staiga.

Kadangi skydliaukės hormonai yra svarbūs daugeliui fiziologinių funkcijų, liga gali turėti įvairiapusius klinikinius pasireiškimus ir sukelti reikšmingus pokyčius organizme. Pagrindiniai simptomai: skydliaukės padidėjimas (kartais čiuopiant ją skauda), nuovargis, bendras silpnumas, padidėjęs dirglumas, ligonis pasidaro nekantrus ir išsiblaškęs, padidėjęs širdies plakimas, padažnėja pulsas, drebulys, jam dreba rankos, kūno masė mažėja (esant normaliam ar net padidėjusiam apetitui), atsiranda patinimai, prasideda nemiga.

Daugeliui ligonių būna iššokusios akys, kartais jos bijo šviesos, ašaroja, atrodo, lyg jose būtų smėlio. Pasunkėjus akių obuolių paslankumui, akyse gali dvejintis. Dažnai ligonis nuolat prakaituoja, jo oda suplonėja, esti švelni ir drėgna. Moterims dažnai sutrinka mėnesinės. Sunki Bazedovo ligos forma gali komplikuotis psichoze.

Ligoniui būtina fizinė ir psichinė ramybė, poilsis. Patartina pakeisti įprastas gyvenimo sąlygas, atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių; dėl to geriausia gydytis ligoninėje (sunkiai sergant) ar sanatorijoje. Ligoniui negalima daryti fizioterapijos ir balneoterapijos procedūrų. Ligonis turi miegoti 9-12 h (dėl to jam duodama raminamųjų vaistų), maitintis geru, vitaminingu maistu. Negalima gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti.

Gydymas: terapinis (skydliaukės funkcijos slopinimas, tame tarpe ir radioaktyviuoju jodu) ir chirurginis (skydliaukės dalies pašalinimas). Vaistus skiria gydytojas. Gydoma jodo, antitiroidiniais arba tirostatiniais preparatais (pastaraisiais gydant, reguliariai tiriamas ligonio kraujas); kartu dar duodama rezerpino, bromo, valerijono preparatų. Pagyvenę žmonės gydomi radioaktyviuoju jodu ¹³¹I. Jo negalima vartoti vaikams ir paaugliams, nėščioms ir žindančioms moterims. Jei po 2-6 gydymo mėnesių ligonio sveikata nepagerėja, daroma operacija – pašalinama skydliaukės dalis. Pasveikusį ligonį dar 2 metus turi prižiūrėti gydytojas.