Psichoterapija – gydymas, veikiant ligonio psichiką kompleksiniu poveikiu.

Gydymas pasireiškia psichinių, asmenybės, socialinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma. Gydomi visi psichiniai žmogaus procesai, ypač emocijos, mąstymas, savimonė. Psichoterapeutas naudoja specialias technikas ir metodus. Psichoterapijos nereikėtų painioti su psichiatrija ir psichologija.

Paprastai kalbant, psichoterapija (iš gr. psyche – siela, therapeia – gydymas) galima pavadinti sielos gydymu. Šiuo, ligonio gydymo metodu, siekiama suteikti psichologinę pagalbą (pvz., žodžiais, pokalbiais, diskusijomis, poelgiais, aplinka) esant įvairiems psichologiniams sutrikimams, o sielos sutrikimų (t. p. žinoma ir jos kūniškus pasireiškimus) gydymas pagrinde vyksta individualiai (žinoma gali būti ir grupinės gydymo formos). Gydymo metu stengiamasi paveikti vieno žmogaus psichiką (t. y. paciento) kito žmogaus (t. y. specialisto – psichoterapeuto) naudojamų metodų dėka: analitinės psichologijos metodu, įtikinėjimu, hipnoze, savitaiga, taipogi dietos, klimato, šeimos, aplinkos poveikiu ir kitais įvairiais būdais.

Vienas iš pagrindinių psichoterapijos tikslų yra sunorminti psichinę žmogaus veiklą ir per ją – fiziologinius procesus. ∆ paprastai slopinamos organizmui kenksmingos stresinės būsenos arba sukeliamos jam naudingos, jo veiklą skatinančios stresinės būsenos. ∆ sugrąžina organizmo atsparumą ligoms, sutrikusią pusiausvyrą tarp organizmo gaminamų junginių (pvz., antikūnų, tam tikrų kraujo ląstelių, hormonų, raminamųjų ir stimuliuojamųjų medžiagų), sudaro sąlygas gydymui ir profilaktikai.

Bendrąja ∆ per bendruosius psichikos procesus koreguojama asmenybės struktūra ir šalinami psichikos sutrikimai. Ligonis guodžiamas, skatinamas pasitikėti savimi, tobulėti. Tokią ∆ dažnai taiko kiekvienas gydytojas bet kuriai ligai gydyti.

Specialiąja ∆ veikiama per tam tikrą psichinį procesą (pvz., mąstymą, jausmą). Šiuo būdu padedama įsisąmoninti savo išgyvenimus, jiems nepasiduoti. Sukurta daugiau 60 specialiųjų ∆ metodų. Iš jų labiausiai paplitę: racionalioji ∆ (taktiškas įtikinėjimas ir įrodinėjimas), įtaiga ir savitaiga, hipnozė ir savihipnozė, autogeninė treniruotė, elgesio terapija (mokymas įveikti sunkumus), psichoanalizė, grupinė ∆ (poveikis daugiausia per kitus pacientus, bendravimą su jais), biblioterapija (specialiai parinktų knygų skaitymas), muzikos terapija.

Daugelį specialiosios ∆ būdų praktikuoja gydytojas psichoterapeutas. Dažniausiai ∆ taikoma kaip pagrindinis gydymo metodas. Gydoma neurozė, psichogeninės ligos, psichopatija, alkoholizmas, narkomanija, lengva hipertonija, stenokardija, astma, opaligė, kolitas. Kartais ∆ priemonėmis saugoma nuo savižudybės. Kartu su kitais gydymo būdais (vaistais, fizioterapija) ∆ taikoma daugeliui psichikos, nervų ir kai kurioms sunkioms somatinėms ligoms gydyti. Psichikos ligas geriausiai gydo psichiatras psichoterapeutas, nervų ligas – neurologas psichoterapeutas, vidaus ligas – terapeutas psichoterapeutas, psichologinius sutrikimus – psichologas psichoterapeutas.