Poliarizacija – 1) polių susidarymas; ko nors susigrupavimas į du priešingus polius; koks nors vyksmas viena vyraujančia kryptimi; 2) priešingų krūvių atsiradimas molekulėje dėl išorinio elektrinio lauko sukeltos elektroninio apvalkalo deformacijos; 3) elektrodo potencialo pokytis tekant elektros srovei; 4) potencialų skirtumo susidarymas tarp dviejų biologinės sistemos vietų (pvz., tarp vidinės ir išorinės membranų paviršių terpės). 5) Ir kt.

Šis terminas aptinkamas daugelyje sričių, įvairiose mokslo šakose, kuriant naujas technologijas, pvz., naujas optines vaizdo technologijas.

Fizikoje nagrinėjamos elektrinė, magnetinė, šviesos ir bangų poliarizacija.

Chemijoje joniniuose ryšiuose jonų krūviai veikia priešingo krūvio jonų elektronų sluoksnius, juos deformuoja – poliarizuoja. Cheminio ryšio poliarizacija ir jo poliarizuojamuoju poveikiu aiškinamos daugelio medžiagų savybės. Dėl jonų poliarizacijos lengviau suyra kristalinės medžiagos. Labiau poliarizuoti cheminiai junginiai lydosi aukštesnėje temperatūroje negu nepolinės medžiagos. Katijonai smarkiai poliarizuoja anijonus, o patys poliarizuojasi silpnai. Katijonų poliarizacinis poveikis didėja, didėjant jo krūviui ir mažėjant spinduliui. Didėjant elementų grupėje jų eilės numeriui, jų katijonų spindulys didėja, o poliarizacinė geba mažėja. Halogenų poliarizuojamosios savybės stiprėja, didėjant jų eilės numeriui.