osmosinis slėgis – slėgių skirtumas abiejose puslaidės membranos pusėse.

Organizme, sintezės ir skaidymo reakcijoms, vienų medžiagų reikia gauti, o kitas reikia pašalinti. Ląstelės plazminė membrana yra pusiau laidi, t. y. tiek į vidų, tiek į išorę praleidžia ne visas, o tik kai kurias molekules. Pasyviosios (dar yra aktyvioji) medžiagų molekulių pernašos būdu, kai molekulių judėjimui pro membraną nereikalinga energija, CO₂, O₂, H₂O pro membraną juda dėl difuzijos. T. y. dėl koncentracijų skirtumo – iš didesnės koncentracijos terpės į mažesnės koncentracijos.

Pasyviai juda dujos, vanduo, kurių molekulės mažos. Vandens molekulės juda iš didesnės jų koncentracijos terpės į mažesnės koncentracijos terpę (osmosas). Kitaip tariant, vandens molekulių difuzija pro atrankiai laidžią membraną į ląsteles, kur ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė ir mažiau vandens. Osmosinis slėgis susidaro toje membranos pusėje, kur būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija.

Dviejų tirpalų osmosinių slėgių skirtumą atspindi toniškumas (izotoniniai, hipertoniniai ir hipotoniniai tirpalai).

izotoninis tirpalas – abiejose membranos pusėse ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati ir vandens molekulių į abi puses pereina vienodas kiekis. 0,9 % valgomosios druskos tirpalas eritrocitams yra izotoninis, todėl jie šiame tirpale nei išpampsta, nei susitraukia.

hipotoninis tirpalas – jame tirpinio koncentracija mažesnė negu ląstelėje, todėl į ląstelę daugiau vandens molekulių įeina nei išeina. Tokiuose tirpaluose ląstelės išpampsta ir net sprogsta. Išsipūsdamos ląstelės hipotoniniame tirpale sukelia turgorinį slėgį, kuris, pvz., augalams padeda išsilaikyti statiems.

hipertoninis tirpalas – jame tirpinio koncentracija didesnė nei ląstelėje. Tokiuose tirpaluose ląstelės susitraukia ir susiraukšlėja, kadangi netenka vandens.

Pavyzdžiui, eritrocituose esantis tirpalas ir kraujo plazma yra izotoniniai (izoosmosiniai). Eritrocite ištirpusių dalelių osmosinis slėgis toks pats, kaip ir kraujo plazmoje. Jei taip nėra, tai eritrocitų membrana suyra, įvyksta hemolizė, o hemoglobinas iš eritrocitų patenka į juos supantį skystį.

Taigi, osmosinio slėgio pastovumas saugo kraujo ląsteles ir kitas organizmo ląsteles nuo suirimo. Prie viso to dar galima paminėti, kad ant tirpalų etikečių rašomas ne tirpiklio, bet ištirpintos medžiagos kiekis, todėl sakoma priešingai – iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą. Įvairūs tirpalai, švirkščiami į veną kraujo kiekiui papildyti, turi būti izotoniniai.