Oksalo rūgštis – etano dirūgštis, rūgštynių rūgštis, (HOOC)2.
Oksalo (rūgštynių) rūgštis – organinis junginys (chem.form. H2C2O4), dikarboksirūgštis, t. y. pagal karboksirūgščių klasifikaciją turi dvi karboksigrupes (HOOC COOH) ir turi visas karboksirūgštims būdingas chemines savybes.
Ši rūgštis taipogi priklauso stiprioms organinėms rūgštims (jos rūgšties koncentracija yra daug didesnė nei, kad acto rūgšties). Gryna oksalo rūgštis yra bespalviai kristalai, besilydantys esant 189 °C temperatūrai. Oksalo rūgšties dihidratas lydosi, esant 101,5 °C (staigiai šildant). Laboratorijoje oksalo rūgštis yra gaunama, azoto rūgštimi oksiduojant sacharozę, katalizatoriumi naudojant vanadžio pentoksidą. Pramonės reikmėms oksalo rūgštis gaunama iš natrio arba kalio formiato, kuris kaitinamas iki 400 °C temperatūros.
Oksalo rūgšties druskos vadinamos oksalatais. Gamtoje jos yra rabarbaruose, rūgštynėse ir kai kuriuose kituose augaluose (laisvoje formoje ir kalio ar kalcio oksalatų pavidale). Oksalo rūgštis turi toksinių savybių, didesnis kiekis gali dirginti virškinamojo trakto sieneles, o ilgalaikis didesnis kiekis gali būti pavojingas sveikatai.
Ši rūgštis lengvai jungiasi su metalais, pvz., kalciu, todėl ilgalaikis maisto, kuriame yra didelių oksalo rūgšties kiekių, vartojimas gali sukelti maisto medžiagų trūkumą organizme. Oksalo rūgšties druskos (oksalatai) sudaro vandenyje netirpius junginius kurie įeina į inkstų akmenų sudėtį. Saikingas oksalo rūgšties turinčių produktų vartojimas sveikam žmogui neturėtų kenkti.