Narkozė (gr. narkosis – sustingimas) – užmarinimas, būklė, kurios metu ligonis, paveiktas tam tikrų priemonių, neturi sąmonės ir nejaučia skausmo; bendroji anestezija.
Narkozę galima sukelti vaistais, mažos įtampos elektros srove, hipnoze, akupunktūra, garsu, šviesa. Dažniausiai daroma vaistinė, arba farmakologinė narkozė, kuri sukeliama vaistais – narkozinėmis medžiagomis (anestetikais). Tie vaistai slopina galvos ir nugaros smegenų veiklą; dėl to išnyksta sąmonė, skausmo jutimas, atsipalaiduoja raumenys.
Narkozinėms medžiagoms iš kraujo pasišalinus, smegenų ląstelių veikla vėl tampa normali. Narkozę sukeliančios medžiagos gali būti įkvepiamos (inhaliacinė narkozė), švirkščiamos į veną (intraveninė narkozė), raumenis (intraraumeninė narkozė), pilamos į tiesiąją žarną (rektalinė narkozė).
Inhaliacinė narkozė.
Inhaliacinei narkozei sukelti vartojami lakūs skysčiai (eteris, fluoretanas, trichloretilenas) ir dujos (azoto suboksidas). Šios medžiagos į kvėpavimo takus gali būti suleidžiamos pro spec. kaukę ar pro įkištą į trachėją intubacinį vamzdelį. Gali būti naudojama atvira Esmarcho ar Šimelbušo kaukė (vielinis kriaušės pavidalo karkasas, uždengtas 6-8 marlės sluoksniais), į kurią lašinamas eteris.
Tokia narkozė – seniausias ir paprasčiausias inhaliacinės narkozės būdas; tačiau jį naudojant, labai teršiamas operacinės oras, netiksliai dozuojama narkozinė medžiaga, nepatogu atlikti dirbtinį kvėpavimą. Šis narkozės būdas dabar praktikuojamas retai, tik tuomet, kai nėra tobulesnės aparatūros ar narkozė atliekama ne ligoninėje.
Dažniau naudojama speciali hermetiška kaukė, prijungta prie narkozės aparato. Tokia narkozė dažniau sukeliama vaikams ar per trumpas operacijas.
Intubacinė narkozė.
Tobuliausia yra intubacinė, arba endotrachėjinė narkozė: pro įkištą į ligonio trachėją ir sujungtą su narkozės aparatu intubacinį vamzdelį narkozinės medžiagos patenka tiesiai į plaučius, aplenkdamos išorinius kvėpavimo takus. Taip narkozė daroma per ilgai trunkančias sudėtingas (pilvo organų, plaučių, širdies) operacijas.
Intraveninė narkozė.
Intraveninė narkozė sukeliama narkozinių medžiagų (heksenalio, tipopentalio, propanidido) švirkštimų į veną. Daroma per trumpas operacijas, skausmingas diagnostikos procedūras. Ligonis užmiega per 30-60 s, pabunda po 15-20 minučių.
Kombinuota narkozė.
XX a. II pusėje paplito kombinuotoji narkozė: kartu vartojamos kelios narkozinės medžiagos (pvz., miegą sukeliantys narkotikai, skausmo jutimą mažinantys analgetikai, skersaruožius raumenis atpalaiduojantys miorelaksantai). Tokiu būdu sukeliama gili ir kartu mažiau pavojinga ligoniui narkozės būsena.
Kartais, ypač sunkiai sergantiems ligoniams, per skubias operacijas, gali atsirasti narkozės komplikacijų. Dažniausios ir pavojingiausios komplikacijos – kvėpavimo, kraujotakos, virškinamojo trakto sutrikimai. Ligonį rengia narkozei, ją sukelia gydytojas anesteziologas.