Pagrindinės molibdeno biologinės funkcijos organizme.

   Kaip mineralinė medžiaga molibdenas vaidina tam tikrą biologinį vaidmenį žmogaus ir gyvūnų organizmuose.

Molibdeno pagalba antioksidantų veikimas yra efektingesnis;

Mo yra pakankamai svarbus audinių kvėpavimo sistemos komponentas;

sustiprina aminorūgščių sintezę ir gerina azoto apykaitą;

šis elementas padeda geležies metabolizmui kepenyse (o tai jau mažina anemijos atsiradimą) ir jis yra laikomas svarbiu kofaktoriumi eilėje fermentinių reakcijų, kurios vyksta organizme.

Taip pat teigiama, kad jis yra reikalingas kepenyse detoksikacijos procesams; įeina į fermentų sudėtį (aldehidoksidazės, sulfitoksidazės, ksantindehidrognazės, ksantinoksidazės), kurie atlieka svarbias fiziologines funkcijas, pvz., tokias kaip šlapimo rūgšties apykaitos reguliavimas (mažina riziką atsirasti podagrai).

Molibdenas turi tam tikros įtakos kaulų ir kremzlių medžiagų apykaitoje.

Molibdeno svarba fermentų aktyvumui.

   Kalbant trumpai apie molibdeną turinčių fermentų katalizuojamas įvairias reakcijas reikia pasakyti, kad ksantino dehidrogenazė katalizuoja hipoksantinų virtimą į ksantinus, o ksantinų į šlapimo rūgštį. Šis fermentas, kartu su ksantinoksidaze, dalyvauja purinų metabolizme.

Sulfitoksidazė būdama mitochondrijose dalyvauja aminorūgščių metabolizme, kurios savo sudėtyje turi sieros (cisteinas ir metioninas), taip pat katalizuoja sulfito oksidaciją į sulfatą.

Aldehidoksidazė dalyvauja pirimidinų katabolizmo reakcijose ir ksenobiotikų biotransformacijoje. Būtent dėl šios priežasties, t. y. aldehidoksidazės gebėjimo katalizuoti organizme koncerogeninių ksenobiotikų oksidaciją, molibdenas yra laikomas galimas priešvėžinis aktyvatorius.

Yra pastebėta, kad tam tikrų gyvenamųjų regionų vietose, susirgimai stemplės vėžiu yra dažnesni. Tai sietina su žemu molibdeno lygiu tų regionų dirvožemyje, kadangi jo buvimas yra reikalingas azotą fiksuojančių bakterijų normaliam funkcionavimui. Dėka šių bakterijų, taip pat padedant nuo molibdeno priklausančio fermento nitratreduktazės, yra vykdomas patenkančių (įnešamų) į dirvožemį nitratų redukcija. Molibdeno trūkumas sumažina fermento aktyvumą, kuris geba redukuoti nitratą ne iki amoniako, bet iki junginių, kurie pasižymi didesniu koncerogeniniu aktyvumu. Todėl tręšiant dirvožemį molibdeno trąšomis, tokiuose regionuose galima bent kiek sumažinti sergamumą paminėta liga.

Mo maisto produktuose ir jo galima paros norma.

Maisto produktuose molibdeno yra: grūduose, grikiuose, javų gemaluose, pupelėse, pupose, žaliuosiuose žirneliuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, avižose, lęšiuose, miežiuose, riešutuose, sėklose, piene, kepenyse.

Rekomenduojama paros norma 35-45 µg (t. y. 0.035-0.045 mg), nors dažnai galima aptikti ir rekomendacija suaugusiam žmogui nuo 70 iki 250 µg arba net iki 400 µg.

Molibdeno stoka ir perteklius žmogaus organizme.

 Nors molibdenas ir yra mažai paplitęs elementas, jo trūkumas žmogaus organizme yra retas atvejas ir  tikrai nereiktų jo ieškoti specializuotų pavienių papildų formoje. Kai kada jo pasitaiko kartu su kitais mikroelementais papildų kompleksuose. Dažniausiai ten jo normos būna kiek didesnės.

Molibdeno trūkumas gali atsirasti nepakankamai jo gaunant su maistu arba dėl netinkamo jo pasisavinimo. Molibdeno stoka gali sukelti rimtus susirgimus. Jo trūkumas organizme skatina audinių ksantinoksidazės mažėjimą, taip pat esant molibdeno trūkumui stringa anaboliniai procesai ir yra pastebimas imuninės sistemos silpimas;

tachikardija;

galvos skausmas;

pykinimas;

dezorientacija;

didėja nervų sistemos jautrumas;

blogėja skydliaukės funkcija.

 Perdozavus molibdeno, maždaug virš 5 mg, gali pasireikšti pirmieji šalutiniai požymiai: viduriavimas, žarnyno uždegimas, gali atsiliepti kepenų ir inkstų veiklai. Nors minima, kad perdozavimas irgi retai nutinkantis. Netgi jei ir suvartojama virš galimos leistinos ribos (pvz., miltelių pavidalų), jį tiesiog blogiau pasisavina. Bet kitu atžvilgiu, jei molibdeno pasisavinimą organizmas pakankamai gerai kontroliuoja, tai gali atsirasti problemų susijusių su vario stoka. Molibdenas variui yra antagonistas. Todėl, gal vienkartinė molibdeno perteklinė dozė žalos ir nepadarys, bet ilgalaikės tai jau tikrai didelės naudos neatneš, gali atsirasti podagra, šlapimo rūgšties organizme padidėjimas, problemos su sąnariais. Žmogui mirtina molibdeno norma yra laikoma apie 50 mg.

Taigi, reiktų atminti, kad esant molibdeno pertekliui, galimas vario šalinimo skatinimas iš organizmo su šlapimu.

Molibdenas (jo ir jo junginių dulkės) kvėpavimo takus veikia dirginančiai, o nuolat dirbant tokioje aplinkoje gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių susirgimus.

Išvada sportininkams.

  Darant išvadas sportininkams, reikia atminti, kad molibdenas nors ir yra organizmui reikalingas itin mažais kiekiais, jis yra svarbus mikroelementas ir jo deficitas gali sukelti rimtų pasekmių. Reiktų nepamiršti įtraukti į savo mitybos racioną maisto produktų turinčių šio elemento.

Molibdeno stokos pavojus esant normaliai mitybai negresia. Žinoma jeigu nesilaikoma kokių specifinių dietų ar esant sunkiai kokios ligos formai, kai normalus įprastas maitinimasis yra neįmanomas.

Jo yra pakankami kasdieninės mitybos produktuose ir taip organizmas juo yra aprūpinamas. Yra duomenų, kad molibdeno trūkumą gali sukelti apsinuodijimai švino ir vanadžio junginiais. Molibdeno pertekliaus tikimybė irgi dažniausiai maža.

Turint galvoje visas savybes, funkcijas ir dalyvavimą įvairiose organizme vykstančiose reakcijose, kurios paminėtos aukščiau, molibdeno stokos (kai kada pertekliaus) atveju visos funkcijos prastėja, taip pat ima strigti kai kurių kitų elementų (priklausomų nuo molibdeno apykaitos) funkcijos. O tai jau gali reikšti, kad sportiniai rezultatai, sveikata ar tiesiog savijauta gali būti ne pačiame geriausiame stovyje.