Mikroorganizmai – tik pro mikroskopą įžiūrimi vienaląsčiai organizmai. Tai virusai, bakterijos, grybeliai, mikroskopiniai pirmuonys ir dumbliai.

Mikroorganizmai (toliau mikrobai) yra ore, vandenyje, dirvoje, augaluose ir gyvūnuose. Būdami atsparūs aplinkos veiksniams, jie išgyvena net ten, kur kitos gyvybės formos neišgyvena.

Mikrobai dalyvauja medžiagų apykaitoje, pūdo lavonus, augalus, mineralizuoja organinius junginius, valo dirvą, vandenį, sudaro sąlygas naujoms augalų ir gyvūnų kartoms gyventi.

Mikrobai yra biologiškai aktyvių medžiagų (baltymų, fermentų, antibiotikų) producentai, naudojami organinės kilmės medžiagoms perdirbti, rūgimo procesams sukelti.

Sveiko žmogaus organizme nuolat yra normalios organizmo mikrofloros, kurios sudėtis labai priklauso nuo konkrečios buvimo vietos. Pvz., odos mikroflora nėra gausi ir yra pastovios sudėties, o burnos ertmėje yra apie 160 mikrobų rūšių. Ypač daug mikrobų yra storojoje žarnoje (dalis jų sintetina kai kuriuos vitaminus). Plataus veikimo spektro antibiotikai slopina ne tik patogeninius, bet sutrikdo ir normalios mikrofloros pusiausvyrą. Tuomet gali atsirasti disbakteriozė.

Patogeniniai mikrobai.

Patogeniniai mikrobai (pvz., virusai, riketsijos, bakterijos, kai kurie pirmuonys, grybeliai) gali sukelti infekcines ligas. Į organizmą jie patenka įvairiais būdais: lašeliniu (per kvėpavimo takus), alimentiniu (per virškinimo traktą), transmisiniu (iš kraujo į kraują, įkandus vabzdžiui), kontaktiniu (per odą ar gleivinę).

Mikrobų patogeniškumas (gebėjimas sukelti ligą) priklauso nuo jų genetinių savybių, taip pat ir nuo daugelio kitų aplinkybių. Organizme mikrobai toliau plinta arba dauginasi įsiskverbimo vietoje, sukelia infekcinį procesą, kuris priklauso nuo mikrobų kiekio, savybių (virulentiškumo ir toksiškumo), patekimo vietos ir organizmo atsparumo (jauni ir atsparūs žmonės perserga lengviau, kūdikiai ir vyresnio amžiaus – sunkiau). Organizme, į kurį patenka patogeninių mikrobų, vyksta atsakomosios reakcijos, per kurias organizmas arba sunaikiną mikrobą, arba suserga.

Mikrobų toksinų sukeltos patologinės reakcijos trikdo audinių ar organų funkcijas, atsiranda bendrų negalavimo požymių, blogėja apetitas, krečia šaltis, pakyla temperatūra, gali išberti odą.

Mikrobų sukeltų infekcinių ligų profilaktikai didelę reikšmę turi organizmo imunizacija, kuri didina jo atsparumą – imunitetą. Organizmo atsparumui mikrobų sukeliamoms ligoms turi įtakos buities ir darbo sąlygos, darbo ir poilsio režimas, mityba, kūno kultūra.

Mikrobus tiria medicinos šaka mikrobiologija.