Mangano svarba organizme.

manganas aptinkamas visų augalų ir gyvūnų organizmuose, nors, jo kiekiai ten labai maži. Dėl šios priežasties jis priskiriamas mikroelementams, bet nuo to mangano reikšmė organizmui netampa mažiau svarbi. Mangano biocheminis poveikio mechanizmas surištas su jo dalyvavimu daugelio fermentinių sistemų funkcionavime. Įeidamas į fermentų sudėtį jis dalyvauja įvairiose reakcijose. Pavyzdžiui, dalyvauja neuromediatorių ir tiroksino apykaitoje, svarbus jungiamojo audinio, kremzlių ir griaučių formavimuisi, stiprina insulino hipoglikeminį poveikį, mažina riebalų koncentraciją ir saugo kepenis nuo riebalinės degeneracijos ir kt.

Pagrindinės funkcijos.

 Manganas reikalingas normaliam augimui, reprodukcinės funkcijos palaikymui, normaliam jungiamojo audinio metabolizmui. Jis taip pat dalyvauja reguliuojant angliavandenių ir lipidų apykaitą ir stimuliuoja cholesterolio biosintezę.

Manganui, dalyvaujant riebalų apykaitos procesuose, priskiriamos tokios savybės kaip kepenų suriebėjimo (arba dar minima kaip riebalinė degeneracija) slopinimas ir bendro riebalų lygio mažėjimo skatinimas.

Manganas yra fermento superoksido dismutazė (SOD) komponentas, kuris atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmo ląsteles ir audinius nuo susidariusių aktyvių deguonies formų žalos.

Yra manoma, kad manganas dalyvauja insulino sintezės arba metabolizmo procesuose. Ko gero, ryšium su tuo teigiama, kad mangano stoka organizme gali skatinti angliavandenių apykaitos sutrikimus, kurių atsiradimas yra susijęs su nuo insulino priklausomo diabeto tipo.

Mangano stygius organizme ir su tuo susiję sutrikimai.

Be visų aukščiau išvardytų funkcijų, kuriose yra pageidaujamas mangano buvimas, reikia paminėti ir vykstančius organizme pakitimus, kai mangano organizme trūksta.

 Mangano deficitas prisideda prie cholesterolio apykaitos sutrikimų,

pablogėja plaukų ir nagų augimas,

padidėja traukulių ir priepuolių tikimybė,

sustiprėti alergijos ar dermatitai,

pablogėja jungiamojo audinio ir kremzlių susidarymas,

iškyla osteoporozės grėsmė.

Mangano stoka yra pastebima esant įvairioms anemijos formoms, reprodukcijos funkcijos sutrikimams (nevaisingumo grėsmė), sutrikus augimo procesams, mažėjant kūno masei ir kt.

 Išsivysčius osteoporozei, kalcio vartojimas apsunkina mangano stoką, kadangi jis slopina mangano įsisavinimą organizme. Absorbcijai žarnyne taip pat trukdo fosforas (fosfatai) ir geležis arba tokių produktų vartojimas, kuriuose yra žymus kiekis taninų ir oksalatų (pvz., arbata, špinatai), jie gali apsunkinti mangano pasisavinimą.

Mangano vartojimas.

Manganas, kaip preparatas vartojamas per burną (peroralinis), yra priskiriamas pakankamai nuodingiems mikroelementams. Suaugusiam vyrui paros norma su maistu siekia 2.3 mg. Ši norma moterims ir vaikams yra kiek mažesnės. Viršutinė toleruotina paros norma, dėl kurios dar galimai yra išvengiama toksinio poveikio, yra 11 mg. Minimalus mangano paros kiekis yra nežinomas, o ir mangano trūkumas yra pakankamai retai pasitaikantis. Bet štai paros normos kai kada minimos ir iki 5 mg, o toksinė arba nuodinga dozė minima 40 mg, mirtina dozė žmogui nenustatyta.

Mangano perteklius ir to pasekmės.

 Žmogaus organizme gali būti sukaupiama iki 12 mg mangano, kuris pagrinde kaupiasi kauluose, taipogi kepenyse, inkstuose, smegenyse. Tokių atvejų, kai žmogus apsinuodija manganu gaunamu su maistu, kuriame yra jo didesnė sudėtis, nėra užfiksuota. Tam, kad išsivystytų klinikiniai chroninio apsinuodijimo manganu požymiai, paprastai reikia keleto metų. Jo metu pasireiškia gana lėtas patologinių pakitimų organizme atsiradimas ir tai gali būti susiję, pvz., su mangano padidėjusia koncentracija supančioje aplinkoje ir pan.

Lėtinei mangano intoksikacijai yra būdingi asteniniai sutrikimai: padidėjęs nuovargis, mieguistumas, aktyvumo sumažėjimas, atminties suprastėjimas. Iš neurologinės pusės yra pastebima hipomimija, distonija arba hipertonusas, galimas sausgyslinių refleksų pagyvėjimas arba sumažėjimas, hiperestezija distalinių galūnių dalyse, periferiniai ir centriniai vegetaciniai pažeidimai. Esant sunkiai intoksikacijos formai gali išsivystyti parkinsonizmas.

Beje, mangano perteklius sustiprina magnio ir vario trūkumą. Taigi, perteklinis mangano kiekis organizme pirmiausiai siejamas su centrinės nervų sistemos funkcionavimo pakitimais. Apsinuodijimas manganu gyvūnams gali pasireikšti augimo procesų slopinimu, apetito stoka, pakitimai susiję su smegenų funkcijomis ir kt.

Žmonių apsinuodijimai manganu pagrinde yra pastebimi pramonėje dirbant su manganu ir medžiagomis iš jo. Tokie apsinuodijimai gali pasireikšti kepenų pažeidimais, psichikos sutrikimais, net iki haliucinacijų.

Manganas maisto produktuose.

Mangano šaltinis maiste yra mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, žalialapės daržovės, pilno grūdo kruopos ir grūdai, bulvės, pomidorai, soja, žirniai, džiovintos pupelės, arbata, imbieras, riešutai, ankštiniai, vaisiai.

Mangano junginių būna įvairiuose vitaminų maisto papilduose, pvz., vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksuose, taipogi jis gali būti naudojamas kaip antiseptikas kalio permanganato pavidalu.

Beje, yra pastebimas ryšys tarp mangano ir geležies: jei organizme yra geležies trūkumas, tai iš maisto raciono bus labiau pasisavinama mangano (su galima intoksikacija, dėl jo pertekliaus), o iš kitos pusės, jei organizme yra geležies perteklius, tai gebėjimas įsisavinti manganą prastėja, dėl ko gali atsirasti jo stoka.

Išvada sportininkams.

Manganas dalyvauja medžiagų apykaitoje, todėl jis tampa būtinas susidarant jungiamajam ir kauliniam audiniui, augimui ir reprodukcijai, lipidų ir angliavandenių metabolizmui. Tokia jo funkcija greičiausiai yra dėl to, kad jis įeina į daugelio fermentų sudėtį, kurie dalyvauja aukščiau paminėtuose apykaitiniuose procesuose. Ir tai dar ne viskas, jis reikalingas tokiems fermentams kaip, pvz., fosfatazei, arginazei, ribonukleorūgščių polimerazei.

Kitaip sakant, sporte yra labai svarbūs atsistatymo po sunkių treniruočių procesai vykstantys organizme, o manganas čia ateina tik į pagalbą. Beje, yra duomenų, kad manganas skatina cholesterolio ir insulino biosintezę, o kaip žinome, jei nebus cholesterolio, tai nebus ir tam tikrų hormonų sintezės organizme; angliavandenių apykaitai reikalingas insulinas.

Bandyti vartoti manganą per daug uoliai papildų formose tam, kad padidinti sportinius rezultatus nederėtų, kadangi jis yra mikroelementas ir jo organizmui nereikia didelių kiekių. Vargu ar padidintos mangano dozės padės pakelti atsistatymo ir medžiagų apykaitos procesus į daug aukštesnį lygį. Jei maitinatės aukščiau paminėtais produktais ir, ko gero, jo papildomai dar gaunate iš vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksų, tai tokio kiekio ir turėtų pakakti. Sportininkams jo galimos ribos yra apie 3-10 mg.