LD50 – taip pat galima pavadinti letalinė dozė, t. y. vidutinė medžiagos dozė, kuri sukelia pusės tiriamosios grupės narių mirtį (50 %).

Šis rodiklis pakankamai plačiai vartojamas apibūdinant nuodingų ir pakankamai toksiškų medžiagų pavojingumą. Išvadose paprastai būna nurodoma medžiagos masės vienetais tiriamojo objekto masės vienetui. Dažniausiai išraiška būna miligramai medžiagos kilogramui tiriamojo kūno masei (mg/kg), nors kartais, tam tikroms medžiagom, išraiška gali būti gramais, mikrogramais ar dar mažesniais vienetais, priklausomi nuo medžiagos toksiškumo.

Tokiu būdu yra įmanoma santykinai palyginti skirtingų medžiagų toksiškumą skirtingų dydžių gyvūnams (nors toksiškumas ne visada priklauso tik nuo santykio su kūno mase). Yra laikoma, kad tiriamasis objektas yra visiškai normaliose sąlygose ir nevartoja jokių antidotų ar kitokių specialių apsisaugojimo priemonių silpninančių poveikį. O tai, kad mirtingumas yra tik pusei tiriamųjų, leidžia išvengti galimas nevienareikšmybes, kadangi tokiu atveju LD50 nėra mirtina dozė visiems – vienus mirtis gali ištikti ir nuo ką mažesnės dozės, kaip tuo pa metu kiti išgyvens ir nuo didesnio dozavimo.

Dažnai letalinė dozė yra nurodoma kartu su medžiagos į organizmą patekimo būdu, kadangi daugelis medžiagų mažiau toksiškos vartojant jas per burną negu įvedant į veną. Kartais, prie rodiklių būna pažymėta per kokį laikotarpį (dažniausiai 30 ir 60 dienų) bus sunaikinta pusė populiacijos (pvz., esant spinduliuotei) ar pan.

Toksinio lygio nustatytas rodiklis gali būti ne visada patikimas, rezultatai gali žymiai skirtis ryšium su tokiais faktoriais kaip – tiriamų individų genetiniai skirtumai ar įvedimo būdas. Todėl, dėl didelių skirtumų tarp individų, kas santykinai nepavojinga žiurkėms, visai galimas daiktas labai bus toksiška žmogui arba atvirkščiai (pvz., šokoladas nekenksmingas žmogui, bet toksiškas daugeliui gyvūnų).