Cinkas – cheminis simbolis Zn; periodinės elementų sistemos II B grupės cheminis elementas; pereinamasis metalas. Cinko lotyniškas pavadinimas kilęs iš žodžio cinco (reiškia baltą apnašą dėmę).
Cinkas yra blizgantis, sidabriškai baltos spalvos, minkštas metalas. 100÷150 °C cinkas būna kalus, plastiškas metalas, o aukštesnėje kaip 200 °C temperatūroje – trapus. Cinkas sudaro lydinius su Al, Cu, Sn, Mg, Ca, Ni, Pb, Fe, Mn, Sb, Bi, Ag, Hg, Au ir kitais metalais.
Cinko cheminis aktyvumas yra mažesnis negu šarminių ir šarminių žemių metalų. Ore jis pasyvuojasi, paviršiuje sudarydamas oksido ir bazinio karbonato plėvelę. Kaitinami ore cinko milteliai užsidega. Cinkas tiesiogiai nereaguoja su azotu, anglimi, vandeniliu, lengvai tirpsta rūgštyse ir šarmų tirpaluose.
Gryname ore cinkas atsparus atmosferos veiksniams, todėl naudojamas stogų dangai, apsaugai nuo korozijos juo dengiami įvairūs geležiniai daiktai. Atsiradus nedideliam cinko dangos įbrėžimui, geležinė detalė nesioksiduoja, kadangi cinkas labai iš lėto oksiduodamasis atiduoda elektronus geležiai. Susidaro korozinis galvaninis elementas, kur cinkas yra reduktorius (minusinis polius).
Cinkas naudojamas metalurgijoje metalų lydiniams gauti, metalų paviršiams dengti, kompleksiniams sidabro ir aukso cianidams Na[Ag(CN)2] redukuoti iki metalo, hidrometalurginiuose procesuose mažesnio aktyvumo metalams išgauti, galvaniniams elementams gaminti. Cheminėje laboratorijoje cinkas naudojamas nedideliems vandenilio kiekiams gauti.
Cinko yra žalvaryje. Cinko ir vario lydinys žalvaris buvo žinomas jau senovės Graikijoje, bet grynas cinkas gautas tik 18 a. pabaigoje. Cinkas randamas gamtoje sulfidinių rūdų – kubinio sfalerito ir heksagoninio viurcito ZnS, taip pat smitsonito ZnCO3, cinkito ZnO, vilemito Zn2SiO4, hanito Zn[Al22O4] mineralų pavidalu.
Junginiuose cinkas būna +2 oksidacijos laipsnio katijonas Zn2+. Jis sudaro paprastus, taip pat katijoninius ([Zn(OH2)6]2+, [Zn(NH3)4]2+) ir anijoninius ([ZnX2]2-)koordinacinius junginius. Paprasti cinko junginiai gerai tirpsta vandenyje (blogai tirpsta sulfidas, fluoridas, karbonatas, fosfatas ir bazinės druskos), yra bespalviai ir vandenyje hidrolizuojasi.
Cinko junginiai: cinko hidridas ZnH2, cinko oksidas ZnO, cinko hidroksidas Zn(OH)2, cinko fluoridas ZnF2, cinko chloridas ZnCl2, cinko cianidas Zn(CN)2, cinko sulfidas ZnS, cinko sulfatas ZnSO4•7H2O, cinko karbonatas ZnCO2. Be visų aukščiau išvardytų cinko savybių reikia pridurti ir tai, kad jis yra pakankamai svarbus mineralinis elementas žmogaus organizmui. (T.p. žr. Cinkas(Zn).)