Kreatininas – 1,5-dihidro-2-imino-1-metil-4(4H)-imidazolonas; ciklinis junginys. kreatino fosfatas, netekęs savo fosfatinės grupės, raumenyse virsta kreatino anhidridu – kreatininu, kuris pašalinamas su šlapimu.

Kreatininas yra galutinis kreatino apykaitos metabolitas, jo koncentracija kraujo serume normos būsenoje yra pastovi –

apie 65 – 106 µmol/l;

vyrų vidurkis – 88 µmol/l,

moterų vidurkis – 70 µmol/l.

Kreatinino susidarymas organizme yra beveik pastovus dydis – maždaug 2 % kreatino virsta kreatininu per 24 val. Kreatinino susidarymas labiau priklauso nuo raumenų masės negu nuo kūno masės. Šis dydis nekinta, esant sepsiui, traumoms, karščiuojant, nepriklauso nuo organizmo hidratacijos, mažai priklauso ir nuo baltymų vartojimo. Kreatinino kiekis kraujyje yra svarbus inkstų veiklos rodiklis.

Kreatinino kiekis kraujyje priklauso nuo žmogaus bendros raumeninės masės apimties, todėl vyrų kreatinino norma bus didesnė nei moterų. O kadangi raumeninio audinio apimtys labai greitai nekinta, tai kreatinino lygis kraujyje yra pakankamai pastovus. Jo kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi, pagrinde stebimas jo padidėjimas virš normos ribų. Vyrams šios normos ribos kraujyje yra 71-115 µmol/l (kituose šaltiniuose ji yra 60-110 μmol/l), moterims 53-88 µmol/l. (kt.š. 45-90 μmol/l). Žinoma, šis lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno asmens raumeninės masės apimtį.

Žmonės, turintys didesnę raumeninės masės apimtį, turės ir didesnį kreatinino lygį. Pvz., kultūristas turi didesnę bendrą raumeninę masę ir esant kreatinino lygiui kraujyje apie 150 μmol/l jis normaliai jaučiasi, o inkstų funkcijos taipogi yra normoje.

Bet štai, 110 μmol/l kreatinino lygis kraujyje pas vyresnio amžiaus moterį jau gali signalizuoti apie inkstų ligas. Sergant inkstų ligomis, kreatinino koncentracija kraujyje dažniausiai yra didelė, todėl jis dažnai ir yra laikomas inkstų funkcijos nepakankamumo rodikliu. Kaip matome, kreatinino kraujyje lygio nustatymas (jo padaugėjimas), padeda nustatyti inkstų veiklos sutrikimus.

Nors reikia pasakyti, kad be kreatinino, kiti baltymų skilimo produktai, tokie kaip šlapalas ar šlapimo rūgštis (nebaltyminės azotą turinčios medžiagos), kurios paprastai turi būti pašalintos iš organizmo, irgi turi diagnostinę reikšmę vertinat baltymų apykaitą ir inkstų veiklą. Nustatinėjant inkstų funkcijos sutrikimus pravartu būtų atlikti visus šių rodiklių tyrimus.

Esant inkstų funkcijos sutrikimams reikia atsižvelgti ir į tokia sąlygas, kad šlapalo kiekis kraujyje pakyla, o kreatinino kiekis dar ilgokai būna normoje. Jo kiekis išauga tik tuomet, kai yra išsekinami inkstų funkciniai rezervai. Bet pažvelgus iš kitos pusės, kreatininas, kaip inkstų funkcijos sutrikimų indikatorius nėra be trūkumų, kadangi jo lygiui kraujyje reikšmės turi daug faktorių: lytis, netgi rasė, kūno masė, maitinimosi įpročiai, žmogaus amžius ir uždegiminių susirgimų (uždegimų) buvimas.

Aukštas kreatinino lygis yra ir rodiklis rodantis, kad maisto racione vartojama daug mėsos produktų (jei lygis pakilęs kraujyje ir šlapime; jei padidėjimas tik kraujyje – galimas inkstų nepakankamumas).

Sporte ar sporto medicinoje kreatinino lygis irgi gali būti naudojamas kaip tam tikras rodiklis. Kreatinino lygis didėja organizmui netenkant daug vandens, pažeidus raumenis, esant fizinei apkrovai.

Žemas kreatinino lygis pastebimas esant maisto racione mažai mėsos produktų, maitinantis vegetariškai ar badaujant, galimas pirmuoju ir antruoju nėštumo periodu.