ginekologinės ligos – moters lytinių organų ligos. Būna įgimtos ir įgytos.

Dėl neišsivysčiusių arba nevisiškai išsivysčiusių kurių nors lytinių organų moteriai gali nebūti mėnesinių, ji negali pastoti. Tai įgimtos ginekologinės ligos. Jos būna dėl paveldėjimo arba sutrikus vaisiaus vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

Didelę dalį įgytų ginekologinių ligų sudaro navikai (mioma, gimdos kaklelio vėžys, gimdos vėžys, kiaušidžių vėžys), išorinių ir vidinių lytinių organų uždegimai (vulvovaginitas, bartolinitas, endometritas, adneksitas, parametritas).

Ginekologinės ligos yra ir netaisyklinga vidinių lytinių organų padėtis (pvz., nusileidusi gimda, metroptozė), endometriozė, amenorėja.

Ginekologinėmis ligomis dažniausiai serga vaisingo amžiaus moterys. Kai kuriomis ginekol. ligomis dažniau sergama iki lytinio brendimo (pvz., ankstyvasis adrenogenitalinis sindromas), kitos būna tik brendimo laikotarpiu (pvz., jaunatvinis kraujavimas) arba po klimakso (pvz., senatvinis makšties uždegimas).

Daugelį ginekologinių ligų skatina netinkama gyvensena, kenksminga profesija, žalingi įpročiai. Mėnesinių ir lytinė funkcijos dažniau sutrinka dirbančioms sunkų fizinį darbą, sportininkėms, nutukusioms, rūkančioms moterims. Dažnai dėl ginekologinių ligų moteris negali turėti vaikų, mažėja jos darbingumas.

Profilaktika: dar vaikystėje saugoti mergaitę nuo sunkių psichinių traumų, sunkaus fizinio krūvio, laiku ir visiškai išgydyti infekcines ligas. Svarbu laikytis asmens ir lytinio gyvenimo higienos, vengti abortų, reguliariai tikrintis moterų konsultacijoje.