Kardiomiopatija – (kardiopatija) širdies raumens liga. Dažnai terminas minimas kaip bendrinis, neaiškios arba ginčytinos etiologijos ligų, kurios pasireiškia selektyviai, dažniausiai neuždegiminiu, širdies miokardo pažeidimu.

Tai gali būti bet kokia lėtinė liga, dėl kurios poveikio yra pažeidžiamas širdies raumuo. Liga gali būti paveldima arba išsivystyti dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl virusinės infekcijos, alkoholizmo, Beriberi ligos arba amiloidozės ir kt. Prie kardiopatijos atsiradimo gali prisidėti tokios ligos kaip miokarditas, cukrinis diabetas, tirotoksikozė, koronarinė širdies liga, taipogi įtakoti gali genetiniai veiksniai, amžius, nutukimas, alkoholio vartojimas. Pakankamai dažnai priežastis taip ir lieka neaiški.

Kardiomiopatija pasireiškia širdies struktūriniais ir funkciniais pokyčiais, t. y. širdies dydžio padidėjimas, širdies nepakankamumas, aritmija, embolija.

Ligos parindiniai simptomai, priklausomai nuo jos stadijos ir pobūdžio, gali būti vos pastebimi, besimptomiai ir sunkūs, pvz., dusulys, ypač fizinio krūvio metu, nuovargis, krūtinės skausmas, širdies plakimo sutrikimas ir patinimai kojose. Ligos metu širdies raumuo, t. y. miokardas, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, kilmės ir eigos gali išsiplėsti, sustorėti ar sustandėti.

Kardiomiopatijos gydymo metu svarbu pašalinti ligą sukėlusį veiksnį. Ligonių būklė žymiai ima gerėti pašalinus širdies nepakankamumą ir aritmiją. Atlikus ligos diagnostiką svarbu laikyti paskirto gydymo, dažnai siūloma atsisakyti žalingų sveikatą žalojančių įpročių. Kai kuriais atvejais, kai liga yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, pvz., širdies transplantacijos.