Haliucinogenai (lot. hallucinatio – kliedesys + gr. genos – giminė, kilmė) – medžiagos (dažniausiai narkotinės), sukeliančios haliucinacijas.

Haliucinogenai – medžiagos, kurios laikinai sutrikdo psichikos veiklą, sukelia ūminei psichozei būdingų požymių, iš kurių vienas būdingiausių yra haliucinacijos. Nuo haliucinogenų gali laikinai kilti ir iliuzijų, vizijų, sutrikti įvairūs jutimai (spalvų, garsų, lytėjimo), laiko, erdvės, kūno matmenų suvokimas, orientacija. Be psichikos sutrikimų haliucinogenai (pvz., LSD) gali sukelti ir kitokių. Kartais nuo haliucinogenų pakinta širdies veikla, sumažėja arterinis kraujospūdis, kraujyje pagausėja cukraus, išsiplečia vyzdžiai.

Haliucinogenai yra LSD (lizergino rūgšties dietilamidas), meskalinas (kai kurių Meksikoje augančių kaktusų alkaloidas), psilocibinas (Meksikoje augančio grybo Psilocybe mexicana alkaloidas; abu pastaruosius haliucinogenus Meksikos indėnai vartodavo per kulto apeigas), hašišas, arba marihuana (dervinė medžiaga, gaunama iš indiškosios kanapės Cannabis indica arba amerikinės kanapės Cannabis americana lapų ir žiedynų), fenciklidinas (sintetinė medžiaga, kuri sandara ir veikimu panaši į  morfiną).

LSD mėginta gydyti nuo lėtinio alkoholizmo, isterijos, moterų lytinio šaltumo, bet norėto gydomojo poveikio negauta. Dabar haliucinogenai, kaip vaistai, praktiškai nevartojami. Jie sukelia euforiją, todėl prie vartojamo priprantama, atsiranda psichinė priklausomybė. Haliucinogenus gaminti ir parduoti draudžiama.