Hipertireozė (gr. hyper… padidėjimo priešdėlis + lot. glandula thyreoidea- skydliaukė) – patologiškas skydliaukės funkcijos padidėjimas.

Hipertireozė atsiranda dėl padidintos jodo turinčių skydliaukės hormonų (tiroksino T₄ ir trijodtironino T₃) gamybos. Difuzinė toksinė struma (Bazedovo arba Greivso liga) yra pakankamai paplitęs skydliaukės susirgimas. Šio susirgimo metu pastebimas skydliaukės apimčių padidėjimas (gūžys, struma), 2-5 kartus padidėjusi jodtironinų koncentracija ir tirotoksikozės išsivystymas.

Fiziologinė hipertireozė gali atsirasti per lytinį brendimą, nėštumą, klimaksą.

Patologinę hipertireozę gali sukelti lėtinė liga (tuberkuliozė, reumatas; tai simptominė hipertireozė) arba pačios skydliaukės nervinės reguliacijos sutrikimai ir kitos priežastys (pvz., toksinis difuzinis gūžys; tai Bazedovo liga).

Be to, hipertireozė gali atsirasti dėl auglio išsivystymo, skydliaukės uždegimo, jodo ir jodo turinčių preparatų perteklinio vartojimo, autoimuninės reakcijos.

Ligoniui dažnai smarkiau plaka širdis, padidėja arterinis kraujospūdis ir jaudrumas, ima drebėti rankos, sutrinka miegas, temperatūra pasidaro subfebrili (37-38 °C), jis prakaituoja, greitai pavargsta, dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos liesėja (nežiūrint į padidėjusį apetitą). Dažnai padidėja skydliaukė.

Hipertireozės priežastys ir sunkumas nustatomi iš radioimuniniais ir radioizotopiniais metodais tiriamos skydliaukės hormonų apykaitos rezultatų.

Nuo hipertireozės gydoma vaistais, operacija, šalinama ją sukėlusi liga.