Fitinas (fitatai) – organinis junginys, inozito fosforo rūgšties kalcio ir magnio druska; balti, bekvapiai milteliai, blogai tirpstantys vandenyje.

fitino rūgštis susidaro daugelyje augalų jų augimo metu, šiai rūgščiai prisijungus (pvz., cinko, kalcio, vario, geležies) jonus susidaro druskos – fitinas. Fitatai yra mažai tirpūs vandenyje ir atsparūs temperatūros poveikiui, žmogaus organizmas fitatų iš augalų pasisavinti negali, todėl manoma, kad tai sunkina fitatuose prisijungtų elementų pasisavinimą.

Taigi, fitato fosfatinės grupės gali stipriai sujungti Cu²⁺, Zn²⁺, Mn²⁺, Ca²⁺, Fe²⁺ jonus ir taip sutrinka jų įsisavinimas, o dėl nuolatinio maisto produktų vartojimo, kuriuose yra fitatų, gali atsirasti tam tikrų mineralinių junginių trūkumas.

Augalai kuriuose aptinkami fitatai: grūdai (ypač pilnagrūdžiai), sėlenos, sojų pupelės, mažiau bulvėse ir morkose.

Augalinėse kultūrose taipogi yra fermento fitazės, šis fermentas gali sumažinti fitatų kiekį augaliniuose maisto produktuose. Įvairiuose augaluose šio fermento yra skirtingi kiekiai ir skirtingas fermento fitazės aktyvumas (fitazės daug yra rugiuose).

Nors kita vertus, reikia paminėti ir tai, kad fitinas įeina į inozitolio sudėtį, kurio vienas iš izomerų – mio inozitolis- yra laikomas turintis vitamino savybių, kadangi inozitolis apsaugo kepenis nuo nutukimo kai trūksta mitybos racione baltymų.