Feromagnetikai – medžiaga, kuriai magnetiniuose domenuose būdinga lygiagrečioji molekulių ar jonų magnetinių momentų orientacija.

Tai yra medžiagos, kurių vidinio magnetinio lauko indukcija šimtus ir tūkstančius kartų viršija išorinio magnetinio lauko indukciją. Feromagnetizmu vadinami reiškiniai, susiję su feromagnetikų įsimagnetinimu.

Feromagnetikai yra tik kristaliniai kūnai. Feromagnetizmą lemia tik elektronų spininiai magnetiniai momentai.  Didelė magnetinė skvarba, siekianti tūkstančius, dėl to net labai silpname magnetiniame lauke feromagnetikai stipriai įsimagnetina.  Įmagnetėjimas palyginti silpname magnetiniame lauke pasiekia soties vertę.

Feromagnetikai pasižymi liktiniu įmagnetėjimu, t. y. jų įmagnetėjimas gali būti nelygus nuliui ir nesant išorinio magnetinio lauko.  Feromagnetikams būdinga Kiuri temperatūra (tai temperatūra, kurioje išnyksta feromagnetinės savybės). Aukštesnėje temperatūroje feromagnetikas virsta paramagnetiku.

Feromagnetikų magnetinė skvarba priklauso nuo magnetinio lauko stiprio. Feromagnetikuose pasireiškia histerezė (atsilikimas, vėlavimas).

Diamagnetikų junginiai įsimagnetina dėl elektronų orbitinių magnetinių momentų orientacijos. Paramagnetikai – dėl atomų magnetinių momentų orientacijos, o feromagnetikai – dėl tam  tikrų mikrosričių magnetinių momentų orientacijos.

Eksperimentiškai ir teoriškai yra įrodyta, kad feromagnetike yra savaiminio įmagnetinimo sritys, vadinamos domenais. Domenai susidaro dėl nesukompensuotų elektronų spinų.

Feromagnetikai yra  magnetikai, kuriuose magnetinis laukas daug kartų sustiprėja. Feromagnetikais gali būti tik kieti kūnai: pvz.,plienas, nikelis, geležis, įvairūs geležies junginiai. (T. p. žr. term. Magnetikas.)