Neuroleptikai (gr. neuron – nervas + leptikos – gebantis griebti) – psichotropinių vaistų rūšis. Tai yra vaistinių preparatų grupė, daugiausiai slopina emocines ir elgsenos reakcijas, bet nesukelia sąmonės pokyčių. Pagrindinė neuroleptikų funkcija – slopinti tokius psichinius sutrikimus, kaip kliedesiai, haliucinacijos baimė ir kt. Neuroleptikai slopina centrinę nervų sistemą, atgaivina sutrikusią psichikos veiklą.

Neuroleptikų rūšys.

Atsižvelgiant į cheminę struktūra, neuroleptikai skirstomi pagal klases. Tai fenotiazinų (pvz., aminazinas, etaperazinas, florfenazinas, levomepromazinas, periciazinas, triftazinas), tioksantenų (pvz., chlorprotiksenas), butirofenonų (pvz., haloperidolis, droperidolis) dariniai, tricikliniai neuroleptikai, difenilbutilpeperidinai, sulfanilbenzaminai, indolo ir karbolino dariniai, rauvolfijos alkaloidai ir jų sintetiniai analogai ir kitokios chem. struktūros (pvz., klozepilis, sulpiridas) sintetiniai vaistai.

Poveikis.

Remiantis klinikiniais duomenimis, skiriama keletas poveikio rūšių: raminamasis (sedatyvinis) poveikis, antipsichozinis poveikis (kliedesių, haliucinacijų slopinimas), poveikis sinapsinėms ir vegetacinėms reakcijoms (arterinio kraujospūdžio mažinimas, poveikis kvėpavimo dažniui ir gyliui, kūno temperatūros sumažėjimas, poveikis ekstrapiramidinei sistemai, pasireiškiančiai parkinsonizmo simptomatika), skatinamasis poveikis.

Neuroleptikai veikia galvos smegenyse ir periferijoje. Galvos smegenyse blokuoja dofamininius, serotonininius, histamininius, α adrenerginius ir M cholinerginius receptorius, sutrikdo kalmodulino ir kalcio apykaitą ląstelėse. Dėl to mažos neuroleptikų dozės ramina, šalina emocinę įtampą, didelės – sukelia neurolepsiją – žmogus tampa mieguistas, abejingas aplinkai, susilpnėja jo motorinis aktyvumas, valia.

Sergantiems psichozėmis nuo tokio neuroleptikų veikimo išnyksta haliucinacijos, susilpnėja agresija. Galvos smegenyse neuroleptikai slopina ir kai kurių centrų (ypač vazomotorinių, termoreguliacijos, vėmimo, žagsėjimo) veiklą. Dėl to išsiplečia periferinės kraujagyslės, mažėja kūno temperatūra, silpnėja pykinimas, nustojama žagsėti.

Periferijoje neuroleptikai blokuoja vegetacinės nervų sistemos sinapsių α adrenerginius ir M cholinenerginius receptorius. Nuo to sumažėja arterinis kraujospūdis (ypač kai neuroleptikai sušvirkščiami), susilpnėja belatakių liaukų sekrecija, sutrinka akies akomodacija, gali užkietėti viduriai, sutrinka šlapinimasis.

Gydymas neuroleptikais.

Dažniausiai neuroleptikais gydoma nuo psichozių, kartais nuo kai kurių neurozių. Neuroleptikai gali būti vartojami vėmimo ir žagsėjimo centrams slopinti.

Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojami neuroleptikai gali pažeisti ekstrapiramidinę sistemą: pakinta griaučių raumenų tonusas, sutrinka judesiai (vystosi parkinsonizmo sindromas), ligonis nebeįstengia ramiai sėdėti arba stovėti, sutrinka širdies (atsiranda kardiomiopatija), kepenų ir belatakių liaukų veikla.