Skysčių (vandens) kiekio organizme atstatymas (rehidratacija) yra vienas iš svarbesnių uždavinių palaikant ištvermę treniruotės metu. Vandens svarba nenuginčytinai svarbi fizinės veiklos metu. Sportiniai rodikliai žymiai krenta, kai du ar šiek tiek daugiau procentų nuo kūno masės yra prarandama su prakaitu. Pavyzdžiui, kai 70 kg sveriantis atletas treniruotės metu praranda 1,4 kg (kas sudaro 2 %), jo pajėgumų rodikliai daugumoje atvejų irgi stipriai kris. Be to, treniruotės metu (fizinio darbo metu) netekus daugiau nei 4 % vandens nuo bendros kūno masės organizmo vėsinimas krenta, įmanoma gauti šilumos smūgį, netekti sąmonės ar netgi numirti. Dėl tos priežasties sportininkams yra labai svarbu treniruotės metu išgerti pakankamą kiekį vandens ir/arba kokio gėrimo su gliukozės ir elektrolitų tirpalu vandens balanso palaikymui. Daugumai sportininkų, priklausomai nuo temperatūros, drėgmės, pratimų intensyvumo, klimato sąlygų, apsirengimo, taipogi nuo individualios reakcijos į pratimą, normalus prakaitavimo greitis kinta nuo 0,5 iki 2,0 l/h. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai reiškia, kad tokiais momentais, atleto vandens balanso palaikymui ir jo netekimo kompensavimui reikia vartoti nuo 0,5 iki 2 l/h vandens. Treniruotės metu reikėtų vartoti maždaug po 150-250 ml vandens/gliukozės-elektrolitinio gėrimo kas 10 -15 min. Atletams nereikėtų pasikliauti troškulio jausmu, kadangi jis dažnai atsiranda jau tik po žymaus skysčių praradimo su prakaitu. Be viso to, sportininkams gali būti rekomenduotina pasisverti prieš atliekant pratimus ir po, kadangi taip galima sužinoti adekvačią organizmo hidrataciją. Reikėtų gerti tokį vandens kiekį, kad svoris į treniruotės pabaigą pakistų…

Vandens rezorbcija. Pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis yra vanduo, bet žmogui senstant vandens jame pradeda mažėti. Šis procesas vyksta ne dėl ląstelių senėjimo, bet dėl didėjančio riebalinio audinio kiekio. Jungiamajame audinyje, kuriame vandens kiekis buvo pakankamai didelis, jo pradeda mažėti. Nors, tam tikrose ląstelėse, bėgant metams, vandens kiekis nepakinta. Vandens ir riebalų kiekis organizme lemia santykinį kūno tankį. Visiškai riebalų neturinčio suaugusio žmogaus organizmą sudaro 73 % vandens. Vandens rezorbcija prasideda jau skrandyje, tačiau intensyviausiai vyksta plonosios žarnos proksimalinėje dalyje ir yra susijusi su Na+ ir Cl- jonų, angliavandenių ir aminorūgščių pernaša.Tuščiojoje žarnoje yra dideli tarpląsteliniai tarpai, todėl vandens molekulės čia skverbiasi pasyviuoju kanalu paprastos difuzijos būdu. Vanduo difuzijos būdu pereina iš terpės, kurioje jonų koncentracija yra mažesnė, į terpę, kurioje ištirpusių jonų koncentracija yra didesnė, tai priklauso nuo osmosinio slėgio. Klubinėje ir storojoje žarnoje, kur tarpląsteliniai tarpai (poros) yra maži, vandens rezorbcija vyksta pro enterocito membraną ir yra susijusi su Na+ jonų gradientu. Vanduo esantis organizme. Kūno vanduo gali būti padalinamas į kelias dalis. Tam tikri organizmo vandens kiekiai yra ląstelėse (viduląstelinė (intraceliulinė) terpė); neląstelinėje (ekstraceliulinė) terpėje, kuriai priklauso ir audinių skysčio (intersticinė) terpė (tikroji organizmo vidaus terpė, kuri skalauja kiekvieną ląstelę ir aprūpina O2 ir maisto medžiagomis bei pašalina medžiagų apykaitos produktus ir CO2); kraujo plazma ir perląstelinė (transceliulinė) terpė (ją sudaro galvos ir nugaros smegenų skystis, vanduo akių kamerose, skrandyje, žarnyne, širdiplėvės ir pilvaplėvės ertmėse, šlapintakiuose).…

Vandens svarba žmogaus fiziologiniuose procesuose. Vanduo - gyvybiškai būtina mitybos dalis, nes jis organizme atlieka labai svarbias fiziologines funkcijas. Vanduo yra pagrindinis tirpiklis, kurio terpėje vyksta įvairios organizmo reakcijos. Šioje vietoje vanduo vaidina svarbų vaidmenį maisto virškinimo procesuose, maisto medžiagų rezorbcijoje, reikalingas ekskrecijai, sekrecijai, pernešant maitinimo medžiagas (pvz., gliukozę arba riebalų rūgštis), deguonį, skilimo produktus, palaiko tinkamą kraujo kiekį, klampumą, kraujospūdį ir reguliuoja kūno temperatūrą, reikalingas sąnarių gerai būklei. Vanduo padeda pašalinti iš organizmo nuodingas medžiagas, todėl svarbu gerti sergant ar mažinant svorį. Dėl vandens trūkumo atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Smegenų darbo pajėgumas priklauso nuo vandens kiekio. Smegenys - pats jautriausias vandens trūkumui organas (jas sudaro 80% vandens). Vanduo smegenis geriau aprūpina deguonimi. Kuo vanduo šarmingesnis, tuo daugiau prisotintas deguonies. Jei kankina galvos skausmai, depresija, pirmoji pagalba - vanduo. Žmogaus organizmas apie 55-65% sudarytas iš vandens, dėl ko jis tampa vos ne pagrindine žmogaus kūno sudedamąja dalimi. Suaugusio žmogaus organizme (kurio kūno masė 65 kg.) yra vidutiniškai 40 litrų vandens. Senstant jo kiekis kūne mažėja. Yra tokia nuomonė, kad viena iš senėjimo priežasčių yra sumažėjęs baltymų gebėjimas surišti didelį kiekį vandens. Vandens svarba sporte yra didžiulė, jis reikalingas glikogeno raumenyse kaupimui, kuris yra viena iš pagrindinių kaupiamųjų energijos šaltinių. Glikogenas yra apie tris ketvirtadaliai sudarytas iš vandens. Jei organizmas staiga netektų 3 % viso savo vandens, tai bėgti taptų sunku arba visai nebepajėgiama, jei netektų 5 % - treniruotis…

Vanduo žmogaus organizme. Vanduo yra labiausiai paplitęs Žemėje junginys, sudaro 71 % jos paviršiaus. Gyvūnų ir augalų organizmuose vanduo sudaro daugiau kaip 50 %, tam tikrais atvejais siekia 95–98 % bendros masės. Žmogaus organizme vanduo sudaro 55 % kūno masės. Kiekybiškai vanduo yra pagrindinė organizmo medžiaga. Senstant jo kiekis šiek tiek mažėja. Bendras vandens kiekis 70 kg sveriančio vyro organizme sudar apie 42 litrus: viduląstelinio skysčio yra apie 28 l, neląstelinio – apie 14 l. Neląstelinis skystis gali būti išskiriamas į plazmą (apie 3,5 l) ir tarpląstelinį skystį (apie 10,5 l). Naujagimio kūne vanduo sudaro iki 75 % kūno svorio, suaugusio vyro kūne – apie 60 %, moters kūne, dėl mažai vandens turinčių adipocitų – apie 55 %. Vandens pasiskirstymas žmogaus organuose ir audiniuose yra įvairus. Tam tikruose audiniuose (kepenys, baltoji smegenų medžiaga, oda) vandens yra apie 70 % bendros masės, kituose (raumenys, širdis) – daugiau (76–80 %), o plaučiuose, jungiamajame audinyje, inkstuose – iki 80 %. Kraujyje yra apie 83 % vandens, o kituose biologiniuose skysčiuose – iki 95–99 %. Tuo tarpu kauluose ir riebaliniame audinyje vandens yra mažiausiai. Vandens svarba organizme vykstančiuose procesuose ir reakcijose. Vanduo – labai geras tirpiklis. Jo pagrindu sudaryti biologiniai skysčiai, pvz., kraujas, limfa, skrandžio sultys, seilės, šlapimas ir kt., taip pat vanduo yra terpė, kur vyksta visi gyvybiškai svarbūs cheminiai procesai. Būdamas poliniu junginiu, vanduo skatina elektrolitų disociaciją ir tiesiogiai dalyvauja medžiagų hidrolizėje, hidratacijos reakcijose ir daugelyje kitų fizikinių-cheminių…

Vandens molekulė susidaro vandeniliui reaguojant su deguonimi. 2H2+ 02→2H20Vandenilis + deguonis → vanduo Vandenilio ir deguonies atomai vandens molekulėje yra susijungę kampu. Dėltokio teigiamų vandenilio H ir neigiamo deguonies O atomų išsidėstymo, dėl skirtingo jų elektrinio neigiamumo molekulė polinė. Vanduo H2O yra sudarytas iš polinių molekulių, susijungusių vandeniliniu ryšiu. Vandens molekulės sandara. Išnagrinėkime detaliai. Vandens molekulę sudaro vienas deguonies ir du vandenilio atomai. Kiekvienas deguonies atomas savo išoriniame elektronų debesyje turi šešis elektronus, o kiekvienas vandenilio atomas - tik vieną elektroną, todėl abu vandenilio atomai dalijasi savo elektronais su deguonies atomu. Kai abu vandenilio atomai sudaro po vieną kovalentinį ryšį su deguonies atomu, susidaro patvari vandens molekulė. Tačiau deguonies atomas branduolyje turi daugiau protonų negu vandenilio atomai ir, susidarant kovalentiniam ryšiui, elektronus, kuriais atomai dalijasi, prie savęs traukia stipriau. Taip molekulės galas, kuriame yra deguonis, įgyja neigiamesnį krūvį (2δ-), o galas, kuriame yra vandeniliai,- teigiamesnį krūvį (δ+). Sakoma, kad vandens molekulė yra polinė. Dvi vandens molekulės, esančios arti viena kitos, savo priešingais krūviais traukia viena kitą. Taip susidaro vandenilinis ryšys. Cheminis ryšys, kuris susidaro tarp polinės vienos molekulės vandenilio atomų ir kitos molekulės didelio elektrinio neigiamumo elemento atomų, vadinamas vandeniliniu ryšiu. Garinant vandenį, vandeniliniai ryšiai nutrūksta ir molekulės atsiskiria. Tačiau pačios molekulės nesuyra. Ryšys tarp vandens molekulių yra daug silpnesnis už kovalentinį ryšį tarp atomų.Vandenilinis ryšys susidaro ne tik tarp vandens molekulių, bet ir tarp kitų medžiagų, pavyzdžiui, skysto…