Baltymams patekus į mūsų virškinimo sistemą jie yra suskaidomi iki atskirų peptidų ir iki atskirų aminorūgščių. Toliau, aminorūgštys paimamos į kraujotaką ir yra pernešamos į ląsteles (ne tik į raumenines), ten prasideda peptidinių struktūrų formavimas ir audinių sintezė. Skaidymo proceso metu susidaro azoto turinčios skilimo medžiagos – amoniakas, karbamidas, šlapimo rūgštis, kurie išskiriami su šlapimu, išmatomis ir prakaitu. Amoniakas kepenyse perdaromas į karbamidą (šlapalą), kuris vėliau pašalinamas per inkstus. Amoniakas yra toksiška organizmui medžiaga, todėl jo vertimas į karbamidą (t. y. mažiau kenksmingą medžiagą) jam yra pakankamai svarbus. Šlapimo rūgštis į kraują patenka iš audinių ir yra nukleorūgščių skaidymo produktas. Baltymų skaidymo produktams yra priskiriamas ir kreatinas bei kreatininas, kurie pašalinami su šlapimu.
Tokiu būdu, baltymo skaidymo metu susidaro azotas. Pagal išsiskiriančio azoto kiekį galima spręsti apie pakankamą arba nepakankamą baltymų patekimą į organizmą. Yra atlikti tokie skaičiavimai, kad 70 kg sveriančiam žmogui azoto netekimas jo organizme sudaro 2 -5,2 g, tai atitinka 12,5 – 32 g baltymų.
Daugeliui, ko gero, ši informacija pasirodys neaktuali ir nesvarbi, bet reiktų žinoti, kad itin per didelis baltyminio maisto vartojimas nėra jau toks sveikatai nekenksmingas dalykas. Taipogi reiktų atkreipti dėmesį į baltymų apykaitos sutrikimų požymius. Baltymų apykaitos metu, galutinių medžiagų susidarymo sutrikimas gali būti susijęs su kepenyse karbamido susidarymo sutrikimu, tai yra susiję su jų distrofija. O amoniako kaupimasis kraujyje yra to pasekmė. Amoniako kiekis kraujyje gali pakilti ir esant sutrikus inkstų išskyrimo funkcijai. Taipogi baltymų apykaitos sutrikimas gali atsirasti esant virškinimo proceso sutrikimui visuose jo etapuose, pradedant nuo pasisavinimo ir baigiant susidariusių apykaitos medžiagų išskyrimu. Esant tam tikriems negalavimams gali būti skiriama mažai baltymų turinti maisto dieta.
Iš to kas jau pasakyta, galima daryti tarpinę išvadą atletams. Kūno statybai yra svarbu gauti pastoviai aminorūgščių visos dienos bėgyje. Todėl itin svarbu valgyti maistą, kuriame gausu baltymų (5 -6 kartai per dieną). Dienos baltymų poreikis reikalingas esančios būsenos (rezultatams, svoriui ir pan.) palaikymui ir aprūpinti augimą.
Sekantis, atletus dažnai dominantis klausimas gali būti kiek reikia baltymų, kur jo yra, koks geriausias ir t.t. Jei angliavandeniai ir riebalai yra organizmui energiją teikiančios medžiagos, tai baltymai yra organizmo statybai ir atnaujinimui. Reikia nepamiršti, kad baltymai negali būti pakeisti kitomis maisto medžiagomis, bet patys baltymai gali pakeisti daugelį angliavandenių ar riebalų. Jei taip nutiko, kad organizmui trūksta energiją teikiančių medžiagų, tai baltymai bus vartojami kaip energetinė medžiaga. Todėl visada atminkite, jei valgote nepakankamai angliavandenių ir riebalų, dalis su maistu gautų baltymų nueis energijos išgavimui. Tik esant pakankamam angliavandenių ir riebalų kiekiui mityboje (žinoma, jei yra didelis šių medžiagų perteklius ir gaunama daugiau nei išeikvojama, tai greičiausiai atletas ims kaupti riebalines atsargas) baltymai naudojami pagal paskirtį (pvz., raumenų augimui). O jei ne, atletas greičiausiai blaškysis vietoje ir net uoliausios treniruotės žymios raumeninės masės užauginti nepadės.
Didėjant fizinio darbo intensyvumui išauga ir organizmo poreikis baltymuose, t. y. jei treniruotės tapo intensyvesnės arba padidėjo atleto raumeninė masė, tai reikės ir didesnio kiekio baltymų raumeninei masei palaikyti, bei toliau augti. Taigi, aminorūgštys ir yra ta medžiaga iš kurių statomas raumeninis audinys. Jei jų yra nepakankamai arba esant energetinių medžiagų (anglv. ir riebl.) bei statybinių medžiagų stygiui, tai raumenys ims skaidyti patys save. Kitaip tariant, medžiagų stygius sukelia organizme tokius procesus, kurių metu tos reikalingos organizmui medžiagos vis tiek iš kažkur turi būti paimtos, kadangi reikia aprūpinti organizmo gyvybiškai svarbių organų veiklą (smegenų, širdies, plaučių ir kt.). Šiuo atveju tai tampa mūsų pačių raumenys. Jei nėra pakankamai visų reikiamų medžiagų – augimo nebus.
Baltymai, patekę į organizmą su maistu, įsisavinami tik po išankstinio suskaidymo virškinamajame trakte, kur buvo paveikti maisto virškinimo fermentų ir skilo iki aminorūgščių. Būtent šios aminorūgštys mūsų organizmo sistemoje formuoja baltymines molekules, kurios naudojamos ląstelių gamybai. Turbūt nereikia aiškinti, kad neįmanomas dalykas, jog, pavyzdžiui aminorūgštys gautos iš mėsos (gyvūno raumeninis audinys) eitų mūsų raumeninio audinio sintezei. Kiekviena aminorūgštis yra nugabenama ten, kur būtent ji, o ne kokia kita yra reikalinga tam tikro audinio sintezei (ir tai gali būti nebūtinai raumeninis audinys). Mėsėdžiai žinduoliai (tame tarpe ir žmogus) gauna reikalingus raumens augimui baltymus su augaliniu ir gyvuliniu maistu. Nei vienas gautas su maistu baltymas neįsistato organizme prieš tai nepakeistus jo būsenos. Virškinamajame trakte visi suvalgyti baltymai suskaidomi iki aminorūgščių ir tik tada statomi kiti baltymai, kurie reikalingi tam konkrečiam organizmui. Ir tai bus ne būtinai raumeninis audinys, tai gali būti ir aukščiau paminėti junginiai, pvz., fermentai, hormonai ir kt.