Absorbcija (sugėrimas, sugertis) – chem.: 1) medžiagos sugėrimas iš dujų arba skysčių visu absorbento tūrių; 2) su medžiaga sąveikaujančios spinduliuotės sugėrimas; 3) suvirškintų medžiagų pernaša iš virškinamojo kanalo į kraują ir limfą.

Bendrine prasme terminas reiškia sorbato sugėrimas visu sorbento tūriu, tam tikras sorbcijos būdas. Šio proceso metu padidėja absorbuojančios medžiagos masė, dydis, gali pakisti ir fizinės savybės.

Absorbcijos terminas naudojamas daugelyje mokslo sričių, o jo reikšmė paprastai ta pati – vienos medžiagos molekulių sugėrimas (paėmimas, pasisavinimas) kita medžiaga (gali būti fizinė arba cheminė).

Pramonėje absorbcija vykdoma absorberiu, medicinoje ar biologijoje absorbcija yra gali būti suprantama kaip dujų absorbcija: dujų apykaitoje tarp organizmo ir supančios aplinkos, taipogi kaip maistinių medžiagų įsiurbimas (sugėrimas, pasisavinimas) virškinimo trakto gleivinėse (pernešimas į kraują ir limfą);  kai kurių augalų audinių funkcija – vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų sugėrimas.

Absorbcija sutinkama ir gamtoje (pvz., sėklų išbrinkimas), taipogi ir buityje (pvz., dėl atmosferos drėgmės išbrinksta gaminiai iš medžio ir kt).

Absorbciją (sugėrimą tūriu) reikėtų atskirti nuo termino adsorbcija (sugėrimas viršutiniu sluoksniu).