Anemija (gr. an- – neiginio priešdėlis + haima – kraujas; atitikmuo: mažakraujystė) – patologinė organizmo būklė, kai jame sumažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Anemijos atsiradimą gali įtakoti įvairūs faktoriai, kuriuos kai kada net sunku nustatyti, o dažniausiai pasireiškiantys anemijos simptomai yra tokie kaip  silpnumas, nuovargis, kartais dusulys (net lengvo fizinio krūvio metu), taipogi blyškumas, didėja širdies susitraukimų dažnis. Kai kada anemijos simptomai (pvz., neuropatiniai, prasidedančios ligos ir kt.) gali signalizuoti į kai kurių medžiagų stygių (pvz., vitamino B12, geležies). Dažniausiai simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Esant neišreikštai anemijai, simptomų nebūna, jie atsiranda tik progresuojant ligai. Anemija diagnozuojama pagal kraujo mėginių tyrimą, tai padeda tiksliau nustatyti anemijos priežastį. Be kraujo tyrimų taipogi atliekami ir kitokie tyrimai norint nustatyti anemijos rūšį ir pan. Anemijos rūšių yra daug ir įvairių. (Term. žr. plč. Anemija.)