Vitamino E formos ir jų struktūra.

Šiai dienai yra žinomos keletas giminingų medžiagų (tokoferoliai ir tokotrienoliai), kurios priskiriamos vitaminams ir dažniausiai vadinamos tiesiog vitaminu E. Dažniausiai, turint omenyje bendrai visus žinomus vitamino E izomerus, sakoma bendrai tokoferoliai. Šios vitamino E grupės nėra tirpios vandenyje, tokoferoliai ir tokotrienoliai pagal savo konfigūracija yra žymimi raidėmis – alfa- (α-), beta- (β-), gama- (γ-), delta- (δ-) (pvz., α-, β-, γ-, δ-tokoferoliai, taipogi α-, β-, γ-, δ-tokotrienoliai). Jie skiriasi vienas nuo kito metilo grupių skaičiumi ir išsidėstymu benzolo žiede.

Iki šiol buvo laikoma, kad tokotrienolis yra mažiau aktyvus už tokoferolį, bet kaip paskutiniai tyrimai rodo, jog yra nevisai taip. Kaip ten bebūtų, šiai dienai aktyviausias yra laikomas a-tokoferolis (jis dažnai naudojamas kaip vitamino E aktyvumo matas). Natūralaus vitamino E cheminė formulė turi tik vieną RRR-konfigūraciją (RRR-α-tokoferolis), o likę jo broliai yra aštuonių skirtingų steroizomerų mišiniai ir vadinamas „all-rac’-α-tokoferolis” (pvz., 2-epi-α-tokoferolis ir t.t.).

Na, o jei kalbant kiek aiškiau, tai visi vitamino E junginiai sudaryti iš aromatinio alkoholio tokolio, t. y. metilinto chromanolio, ir šoninės izoprenoidinės grandinės iš 16 C (anglies) atomų. Jei ši grandinė sočioji (fitilo) – junginiai yra tokoferoliai, o jei nesočioji – tokotrienoliai. Tokoferoliai yra bespalviai aliejai, gerai tirpstantys riebaluose ir riebalų tirpikliuose, atsparūs temperatūros poveikiui, šarmams ir rūgštims, tačiau greitai suyra veikiami ultravioletinių spindulių. Tokotrienoliai, palyginus su tokoferoliais, yra pakankamai mažai dar išstudijuoti. Bet, mokslininkai jau jiems skiria vis daugiau dėmesio. Kai kurie tyrimai rodo, kad jo esamas antioksidantinis poveikis kai kada yra bene geresnis ir už tokoferolių.

Beje, natūralus vitaminas E žymiai geriau pasisavinamas ir yra veiksmingesnis už savo sintetinį analogą. Taipogi jo pranašumas yra ir tame, kad norint gaut tą patį analogiškai atitinkantį aktyvumo kiekį, natūralaus vitamino reikia mažiau. Pvz., jei vienetai yra išreikšti TV, tai vienas tokoferolio TV atitinka 0.67 mg natūralaus vitamino E ir 1mg sintetinio.

Vitamino teikiama nauda organizmui.

Tokoferolių rezorbcijai plonojoje žarnoje reikia lipidų ir tulžies rūgščių. Dėl savo lipofilinių savybių vitaminas E kaupiasi riebaliniame audinyje, ląstelių membranose, kraujo lipoproteinuose. Tie tokoferoliai, kurie nebuvo paimti (pasisavinti) žarnyne tiesiog pašalinami su išmatomis, o vitamino metabolizmo produktai pašalinami su šlapimu. Taigi, vitaminas E yra natūralus, riebaluose tirpus antioksidantas. Jis apsaugo ląstelių membranas (palaiko stabilumą), kadangi lengvai reaguoja su deguonimi ir laisvaisiais radikalais, taip apsaugo baltymus ir nesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacijos, ypač esančias membranose nuo peroksidacijos (trumpiau tariant užkerta kelią šioms reakcijoms tęstis).

Taipogi slopina daugelį kenksmingų medžiagų, kurios gali įtakoti susidaryti vėžinius darinius. Vitaminas E inaktyvina laisvuosius radikalus, susidarančius ląstelinio kvėpavimo metu. Vitamino E antioksidantinis poveikis apsaugo karotino molekulės ir vitamino A nesočiąją šoninę grandinę nuo peroksidacijos ir palaiko jo biologinį aktyvumą.

Dar galima trumpai paminėti, kad tokoferolis, dėl savo stabilizuojančių ir saugančių savybių, gali dalyvauti geresniam ATP ir kreatinfosfato formavimuisi;

stiprina organizmo imuninį poveikį;

apsaugo arterijas nuo galimo kalkėjimo;

manoma, kad padeda nuo aterosklerozės;

skatina gyti žaizdas.

Vitamino trūkumas organizme.

Vitaminas E, kaip ir kiti riebaluose tirpūs vitaminai, kaupiasi organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, smegenyse ir kt.), todėl sveikai maitinantis jo atsargų organizme gali pakakti ilgesniam laikui. Netgi tuo atveju, kai su maistu šio vitamino ilgą laiką negaunama visai. Reikia paminėti, kad vitaminas E yra mažiausiai toksiškas iš visų riebaluose kaupiamų vitaminų. Suaugusiems ir sveikiems žmonėms kritinio vitamino E trūkumo (avitaminozės) mažai kada tepasitaiko.

Bet jei taip nutinka, sakykime hipovitaminozė – mažas vitamino kiekis dėl blogo ar visai mažo maitinimosi raciono, ar blogą pasisavinimą įtakojančių ligų, gali prasidėti membranų lipidų peroksidacija. Tokiu atveju membranos tampa nepatvarios ir ląstelės gali greitai suirti. Šios peroksidacijos metu susidarę laisvieji radikalai sustiprina grandininių reakcijų plitimą ir į kitas ląstelės dalis (mitochondrijas, endoplazminį tinklą ir pan.).

Vitamino E trūkumas ima pasireikšti ir gali sustiprinti nervų sistemos ar virškinimo sutrikimus;

gali sustiprinti alergijos pasireiškimus;

gali sumažėti vyrų lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas;

moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos.

Vitamino E trūkumas pakankamai dažnai gali pasireikšti tiems žmonėms, kurie gyvena užterštose teritorijose ar yra dažnai veikiami cheminių toksinų. Neišnešiotiems kūdikiams hipovitaminozė atsiranda dėl hemolizinės mažakraujystės (anemija).

Kai kur galima aptikti informacijos, kad riebaluose tirpių antioksidantinių vitaminų (tame tarpe ir E) trūkumas pas žmogų pasireiškia raumenų funkcijų sutrikimais. Bet rimtų tyrimų šia tema trūksta ir ko gero papildomas vitamino E vartojimas teigiamai įtakoti tokius sutrikimus negali. Nors, tuo pačiu reikia paminėti, kad trūkstant vitamino E ir padidėjus membranų pralaidumui ląstelės gali imti netekti kai kurių komponentų (pvz., baltymų, kuriems normaliomis sąlygomis membrana nelaidi). Taipogi skersaruožiuose raumenyse gali sumažėti baltymo miozino, mažėja kreatino, glikogeno, didėja lipidų kiekis, keičiasi mineralinių medžiagų santykis, gali prasidėti raumenų distrofija, nugaros smegenų degeneraciniai pokyčiai. Todėl kaip ten bebūtų, gal būt vienas pats vitaminas E ir negali žymiai įtakoti teigiamus pokyčius, bet komplekse su visais kitais jis atlieka jam paskirtą vaidmenį ir tai, ko gero, vyksta dėl jo antioksidantinių veikimo poveikių.

Vitamino perteklius organizme.

Vitaminas E nėra toksiškas net ir kai kurį ilgesnį laiką jo gaunant keletą kartų didesnę kasdieninę normą, negu yra rekomenduojama. Bet kai kuriais atvejais, kai tokoferolių gaunama ilgą laiką per daug didelėmis normomis (daugiau nei 1 g per dieną) yra galima hipervitaminozė. Per didelis kiekis gali pakelti kraujo spaudimą, toksiškai paveikti kai kuriuos audinius (žarnyno epitelio ląsteles, kepenų ir inkstų audinius, neigiamai veikti trombocitus ir kt.). Taipogi gali padidėti polinkis kraujuoti, sutrikta virškinimas, odos problemos, nuovargis, imuniteto sutrikimai.

Anksčiau, vitaminas E buvo laikomas stipriausiu antioksidantu, kuris vartojamas padedant gydyti įvairias ligas. Jo vartojimas didelėmis įvairių papildų formomis buvo įprastas dalykas. Šiai dienai, vis plačiau tyrinėjant vitaminą E nustatoma, kad per daug didelių šio vitamino dozių vartojimas gali prisidėti net prie padidėjusio mirtingumo, o jo perteklius gali skatinti osteoporozę. Todėl dažniausiai, papildų teigiamas vartojimo poveikis pasireiškia tik esant tokoferolių trūkumui, o jų didesnį papildomą vartojimą reikia žvelgti atsakingai. Juo labiau, kad panašūs vitamino E papildai dažnai būna kartu su vitaminu A ir tai apsunkina nustatyti, kuris iš jų (jų perteklius) gali neigiamai veikti vienu ar kitu atveju. Beje, vitaminas E apsaugo vitamino A nesočiąją šoninę grandinę nuo peroksidacijos bei palaiko jo biologinį aktyvumą. Taipogi vitaminas E ir selenas veikia sinergiškai.

Vitamino E paros poreikis.

Netgi maitinantis maistu, kuriame nėra vitamino E, jo lygis organizme žymiai sumažėja tik po keleto mėnesių. Normalaus vitamino E lygio palaikymui užtenka jo kasdien gauti 10 – 15 mg tokoferolio ekvivalentų (1 tokoferolio ekvivalentas lygus 1 mg α-tokoferolio). Vaikams iki 10-13 metų pakanka iki 8-10 mg/per para; suaugusiems/ nėščioms/ žindyvėms iki 12-15 mg/per parą.

Mamos pienas (palyginus su karvės) savyje turi pakankamai daug a-tokoferolio ir paprastai užtenka patenkinti įprastus naujagimio poreikius. Suaugę, maitindamiesi pakankamai subalansuotai ir pilnavertiškais maisto produktais bei nevartodami alkoholio ar tabako, taipogi gauna pakankamą jo kiekį. Bandymais yra įrodytą, kad reikia pakankamai ilgai gyvūnus laikyti dietoje be vitamino E, kad atsirastu jo avitaminozė.

Vitaminas E maisto produktuose:

gyvulinės kilmės maisto produktuose – mėsa, kiaušiniai, menkės kepenėlės, pieno produktai;

augalinės kilmės produktuose jo yra palygintinai nedaug, daugiausia vitamino yra augaliniuose aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, sojos ir kt.), taipogi yra kopūstuose, salotose, grūdinėse kultūrose, kviečių gemaluose, riešutuose, špinatuose, žirniuose, sojose.

Vartojama daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių Vitamino E poreikis didėja. Nors, reikia paminėti, kad ir nesočiosiose riebalinėse rūgštyse irgi yra vitamino E.

Vitaminas E ir sportas.

Galima išskirti keletą vitamino E savybių organizme, kurios, ko gero, yra svarbios ir sporte – tai hemoglobino sintezės reguliavimas (pagrindinio deguonies transportuotojo organizme);

turi antioksidantinio poveikio efektą, apsaugo ląstelių membranas ir ląstelių struktūras nuo metabolitų neigiamo (susidėvėjimo, pažeidimų) poveikio, kuris susidaro esant aktyviam raumenų darbui;

antioksidantai taipogi mažina laisvųjų radikalų kiekį organizme.

Laisvieji radikalai – šios, energijos generavimo metu organizme susidariusios molekulės, daro jam visokeriopą neigiamą poveikį, dėl kurių prasideda įvairūs sveikatos sutrikimai: imuninės sistemos silpnėjimas, širdies ligos, polinkis į vėžinius susirgimus ir t.t.

Sumažėjus arba trūkstant vitamino E skersaruožiuose raumenyse gali sumažėti baltymo miozino (jo vietą užima kolagenas);

mažėja kreatino ir glikogeno, didėja lipidų kiekis;

pasikeičia mineralinių medžiagų santykis – Na⁺ didėja, mažėja K⁺ ir Mg⁺.