Nozologija (gr. nosos – liga + logos – mokslas, priežastis) – dažnai nozologija apibūdinama tik kaip mokslas apie ligų formų klasifikavimą.

Tikslesnė jos apibrėžtis būtų – mokslas apie ligos biologinius ir medicininius pagrindus, nagrinėjanti ligų atsiradimą ir priežastis (etiologija), ligos raidą (patogenezė), morfologinius pakitimus, kurie atsiranda vystantis ligai (patomorfologija), kliniką, ligų plitimą ir sąlygas (epidemiologija), nomenklatūrą ir klasifikaciją. Pagrindinė nozologijos mokslo samprata yra etiologija, kaip priežasčių ir sąlygų visuma, kurios lemia ligos atsiradimą ir specifiškumą. T.y. nozologinė forma – tam tikra liga, kuri yra išskiriama kaip savarankiška, nustatytų priežasčių, išsivystymo mechanizmo ir būdingų klinikinių-anatominių pasireiškimų (atspindinčių pagrindinai vienų ar kitų organų ir organizmo sistemų pažeidimus) pagrindu.

Nozologijos duomenis, tame tarpe ir mikrobiologinius, naudoja sudarant ligų (taip pat konkrečių susirgimų) nomenklatūrą ir klasifikaciją. Nozologija atsako į tokius klausimus kaip: kas yra liga ir kuo ji skiriasi nuo sveikos būklės, kokios yra ligos, pasveikimo arba mirties išsivystymo priežastys ir mechanizmai? Samprata apie nozologinius vienetus nėra stabili, kadangi ji kinta pagal ligos etiologijos ir patogenezės patikslinimo lygį. Tai vyksta dėka naujų tyrimų – mikrobiologijos, imunologijos, genetikos, patologinės anatomijos ir kt. Prie viso to, atsiranda naujos nozologinės formos, o kai kurios, jau seniau esamos, nebetenka kaip nozologinio vieneto prasmės. Vis naujai diferencijuojamos nozologinės formos, jų priklausymas įvairioms ligų grupėms, randa tam tikrą vietą reguliariai peržiūrimoje tarptautinių ligų, traumų ir mirties priežasčių klasifikacijoje.

Reikia paminėti, kad skirtumai tarp nozologijos ir patologijos nevisiškai aiškūs. Imant „nosos” paprastai yra suprantama liga kaip procesas, t.y. jis yra nagrinėjamas kaip dinaminės eilės supratimas. O „pathos” arba patijos – ligota būklė kaip liga arba mediciniškai stacionarus, paprastai atsirandantis ligos pasekoje. Bet reikia paminėti ir tai, kad patologija nagrinėja ne tik ligotas būsenas kaip ką tik paminėtoje reikšmėje, bet ir plačiąja prasme patologinius procesus. Todėl terminas „patologija” ne visada atspindi į jį sudedamą turinį.

Kai kurie autoriai dalina „pathos” kaip į supratimą, kuris atspindi ligotų reiškinių visumą, esančių ryšium su atitinkamu to ar ano organo arba audinio pažeidimu, neišskiriant atsiradimo priežasties (pvz., kepenų cirozė, plaučių uždegimas). O „nosos” – ligotų reiškinių visuma, išsivystančių veikiant kokiai nors būdingai priežasčiai. Tokiu metu kalbama, pvz., maras, sifilis ir pan., kaip apie ypatingas ligas, atskirus nozologinius vienetus nepriklausomai nuo lokalizacijos, išplitimo, proceso pobūdžio ir kitų ypatybių.

Pasak kitų autorių, bet kokiu atveju patologinė samprata yra labiau platesnė palyginus su nozologijos, arba sakoma, kad patologija yra kilmės, atsiradimo supratimas, o nozologija – rūšies.