Pūliavimas – pūlinis uždegimas.

Prasideda, kai uždegimo vietoje ima minkštėti ir tirpti žuvę audiniai, o uždegimo skystyje – vyrauti neutrofiliniai granulocitai, kurie fagocituoja sukėlėjus ir žūva. Žuvę granulocitai, bakterijos, išsisunkę kraujo plazmos baltymai ir nekrozavę audiniai sudaro pūlius. Dažniausiai pūliavimą sukelia stafilokokai, streptokokai, neiserijos, retai – kitos bakterijos. Pūliavimą gali sukelti ir į audinius patekęs terpentinas.

Pūliavimas gali prasidėti odoje ir poodyje, gleivinėje, smegenų ir seroziniuose dangaluose, kaulų čiulpuose, t. p. giliai esančiuose audiniuose ir organuose (patekus bakterijoms su krauju).

Jei pūliavimo židinio centre suyra audiniai ir pūlių prisipildo visa ertmė, susidaro pūlinys.

Pūliavimą sukeliančioms bakterijoms patekus į plauko maišelį ir jo riebalų liauką, atsiranda šunvotė, o jiems prasiskverbus į keletą šalimais esančių plaukų maišelių – piktvotė.

Kai pūliavimas plinta organe netrukdomai ir labai greitai, susidaro pūlynas.

Kai pūlių susikaupia natūralioje ertmėje (pvz., krūtinplėvėje, tulžies pūslės ar kirmėlinės ataugos spindyje), susidaro empiema.