Magnis – cheminis IIA grupės elementas; simbolis – Mg; šarminis žemių metalas. Magnis yra baltai sidabrinės spalvos metalas, turi metalinį blizgesį.

Jis lengvai kalamas, valcuojamas, turi paramagnetinių savybių. Tai chemiškai aktyvus metalas. Normaliomis sąlygomis (kambario temperatūroje) magnio paviršius padengtas tvirta apsaugine magnio oksido (MgO) plėvele ir tampa matinis, drėgname ore jo paviršiuje susidaro hidroksido plėvelė.

Magnį kaitinant ore maždaug iki 600 °C suyra, po ko metalas sudega akinančia balta liepsna, susidarant oksidui ir magnio nitridui. Įkaitintas, besilydantis magnis energingai reaguoja su vandeniu, todėl degantį magnį negalima gesinti vandeniu. Šarmai magnio neveikia, bet rūgštyse tirpsta išsiskiriant vandeniliui.

Magnis sprogstančiai reaguoja su stipriais oksidantais, pvz., su kalio permanganato milteliais.

Su daugeliu metalų (Al, Ag, Zn, Mn, Bi, Cu ir kt.) magnis sudaro lydinius. Aliuminiui arba cinkui magnio priedas suteikia kietumo, padidina lydinių stiprumą, o šie metalai magniui suteikia antikorozinių savybių. Daug magnio suvartojama duraliuminiui, magnaliui, elektronui ir kitiems lydiniams, reikalingiems aviacijoje, gaminti, metalurgijoje metalų oksidams ir halogenidams redukuoti iki metalo.

Magnis plačiai naudojamas pramonėje – lydinių gamyboje, elektrinių baterijų gamyboje, optikoje, kaip elektrolitas, karybos ginkluotėje (dėl gebėjimo degti ryškia šviesa), medicinoje ir kt.

Pagal paplitimą Žemės plutoje magnis yra šeštas elementas, pakankamai aktyvus, dėl to magnis aptinkamas nelaisvas, bet kaip katijonas (Mg²⁺). Mg (kaip ir Ca, Sr ir Ba) labai plačiai paplitęs mineraluose ir jūroje. Magnis paprastai sudaro druskas su karbonatais ir sulfatais.

Magnio žaliavos ištekliai išgaunami iš tokių šaltinių kaip jūros vanduo (jūros vandenyje pagrinde yra ištirpusios NaCl natrio chlorido druskos, bet be jų yra ir kitokių druskų ir medžiagų, magnis tame kiekyje sudaro 0,12—0,13 %);

jis sudaro daug mineralų: karnalitas (Mg sudaro 8,7 %), epsomitas (Mg – 9,9 %), magnezitas (Mg – 28,7 %), dolomitas (Mg – 13,1 %), brusitas (Mg – 41,6 %) ir kt.

Magnio druskos turi įtakos geriamojo vandens kietumui. Jo yra ir valgomojoje druskoje. Magnio druskos vartojamos neutralizuoti druskos rūgštį skrandyje ir laisvinti vidurius, dezinfekcijai dispepsijos, rūgimo skrandyje ir viduriavimo atvejais. Magnio sulfato tirpalas parenteraliai taikomas kaip vazodilatatorius, sergant eklampsija, epilepsija, tetanija, ir kaip antispazmolitikas, esant anurijai, sergant bronchų astma, hipertonine liga ir kt.

Su halogenais Mg sudaro paprastus ir kompleksinius halogenidus, pvz., magnio fluoridas reikalingas matiniam stiklui gaminti, vartojamas keramikoje ir kaip metalų lydinių priedas. Magnio chloridas (MgCl₂) gamtoje sudaro mineralą bišofitą; daug magnio chlorido yra jūrų vandenyje. Magnio chloridu impregnuojama mediena, jo dedama į magnezinį cementą, vartojamas medicinoje ir metaliniam magniui išskirti elektrolizės būdu.

Magnio oksidas MgO yra balta medžiaga; lydosi 2800 °C temperatūroje. amorfinis MgO vartojamas silikatinių plytų, ksilolito (medžio pjuvenų užpildas), fibrolito (medžio drožlių užpildas), magnezinio cemento gamybai, statybiniams skiediniams.

Magnio hidroksidas, paveiktas 50 % koncentracijos vandenilio peroksido H₂0₂ tirpalu, sudaro magnio peroksidą, tai balti, vandenyje tirpūs milteliai, jais dezinfekuojamas skrandis. Magnio hidroksidas vartojamas rafinuoto cukraus, magnezito, cemento, ugniai atsparių medžiagų gamyboje, stiklo pramonėje.

Magnio sulfatas ir amonio sulfatas sudaro dvigubuosius sulfatus, jų druskos vartojamos kaip trąšos, o pats magnio sulfatas – popieriui ir audiniams impregnuoti, odoms rauginti ir kaip tekstilinių medžiagų dažų beicas.

Magnio karbonatas vartojamas popieriaus pramonėje, MgO, gumos, linoleumo gamyboje. (Tp. žr. Magnis(Mg).)