Kreatinemija – kreatino buvimas kraujyje. Normalioje suaugusio žmogaus būsenoje kreatino kiekis kraujyje yra 153 – 305 µmol/l, kraujo serume 15,25 – 76,25 µmol/l; normoje neviršija 4 mg/100ml.

Dažniausiai kreatino kiekį kraujyje nustatinėja po to, kai jis yra nustatomas šlapime. Kreatino kiekis organizme priklauso nuo baltymų kiekio gaunamo su maistu ir nuo kreatino sintezės iš aminorūgščių (arginino, glicino, metionino) inkstuose ir kepenyse, iš ten jis patenka į raumenis ir dalyvauja energijos perdavimo ir atstatymo virsmuose.

Padidėjęs kreatino atsiradimas kraujyje (hiperkreatinemija) gali būti dėl perteklinio baltymų kiekio maiste, taipogi dėl ligų – raumenų ligos, kepenų pažeidimai, reumatinis artritas, cukrinis diabetas, hipertireozė, akromegalija, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas ir kt.

Padidėjus kreatino koncentracijai kraujo serume daugiau kaip 120 µmol/l jis atsiranda ir šlapime, kurio sudėtyje šalinamas iš organizmo. Hiperkreatinemija ir kreatinurija yra aptinkama progresuojant raumenų distrofijai ir yra pastebima esant miastenijai, miotonijai ir miozitams.

Kreatino aptikimas kraujyje gali būti naudojamas nustatant raumenų pažeidimus, retais atvejais – įvertinant kepenų ir inkstų funkcijas.