Dehidratacija – chem., vandens at(si)skyrimas iš junginių; vandens pašalinimas arba praradimas iš medžiagų, junginių.
Dehidratacija – terminas pakankamai plačiai naudojamas įvairiose srityse; paprastai vartojamas tarptautinio žodžio forma „Dehidratacija”, nors kartais aptinkamas ir nevartotinas lietuvių kalboje terminas „Dehidracija” (palyg.: hidratacija, bet ne hidracija). Bendrine prasme, termino reikšmė būtų galima kaip vandens (arba tam tikro jo kiekio) at(si)skyrimas, pašalinimas arba praradimas iš chem. junginių, medžiagų arba audinių.
1. Vandens molekulių atskyrimas iš mineralų ir organinių junginių molekulių, vykstant cheminiams ir fiziniams procesams.
2. Vandens išsiskyrimas arba pašalinimas (dehidratavimas) iš mineralų, uolienų, dirvožemio.
3. Chem. Vandens atskėlimas iš junginio (dehidratavimas).
4. Organizmo audinių dehidratacija – organizmo patologinė būsena, dėl jame mažėjančio vandens kiekio žemiau fiziologinės normos, kurios eigoje atsiranda metabolizmo sutrikimai. Tokia organizmo būsena gali išsivystyti nepakankamai vartojant (geriant) vandens ir/arba jo perteklinis šalinimas iš organizmo (pvz., stipriai vemiant, prakaituojant arba viduriuojant), tame tarpe žinoma vietos turi ir įvairios ligos (diurezė, diarėja), dėl kurių priežasties atsiranda jau paminėti vandens netekimo būdai. Dehidratacijos simptomai: stiprus troškulys, pykinimas, bendras silpnumas, mažai šlapinamasi. Sunkesnėse dehidratacijos formose galimi sąmonės aptemimai, silpnas pulsas, arterinio spaudimo sumažėjimas. Per didelis organizmo vandens netekimas (20-25% nuo bendro organizmo vandens kiekio) yra stiprus pavojus žmogaus gyvybei, kadangi netekus tik 10 % jau atsiranda organizmo ligoti sutrikimai. Žmogaus būklės pagerinimui reikia duoti jam gerti daug vandens, o sunkios dehidratacijos atvejuose yra reikalinga rehidratacinė terapija arba skysčių ir elektrolitų infuzija.
5. Medicinoje terminas gali būti naudojama nusakant, pvz., perteklinio organizmo vandens netekimą, kuris dažnai yra sutrikimo arba ligos simptomas (hipohidratacija).
6. Vandens praradimas arba pašalinimas iš medžiagų arba audinių. Vandens molekulės gali būti pašalinamos katalizės procese arba veikiant šilumos poveikiu, arba džiovinamosios medžiagos pagalba, pvz., sieros rūgšties, kuri pašalina iš kitų medžiagų deguonį ir vandenilį vandens pavidalu. Dehidratacija (džiovinimas) yra naudojama maisto apdorojimui kaip konservavimo būdas.