Citochromoksidazė – (citochromo c-oksidazė) fermentas, turintis hemą ir oksiduojantis citochroma. Ankščiau buvo oksidoreduktazių klasės fermentas EC 1.9.3.1 , dabar perklasifikuotas į EC 7.1.1.9. Katalizuoja, oksidacinio fosforilinimo procese, galutinį elektronų pernašos deguoniui etapą.

Citochromo c oksidazė (citochromooksidazė) arba citochromo c deguonies oksidoreduktazė, taip pat žinoma kaip citochromas a, a₃ ir kompleksas IV, yra aerobinės kvėpavimo elektronų transportavimo grandinės galinė oksidazė, katalizuojanti elektronų perdavimą iš citochromo c į deguonį, kad susidarytų vanduo. Citochromo oksidazė yra visų eukariotų vidinėje mitochondrijų membranoje, kur ji paprastai vadinama IV kompleksu, taip pat daugelio aerobinių bakterijų ląstelių membranoje.

Citochromoksidazė yra didelės molekulinės masės baltymų kompleksas, kuris kerta skersai vidinę mitochondrijų membraną. Iš membranos ji yra išskirta kaip dimeras. Kiekvienas dimero monomeras turi 9 polipeptidines grandines, tarp jų yra du citochromai, žymimi a ir a₃.

Citochromoksidazė katalizuoja deguonies reakciją, kurios metu susidaro vanduo. Ši reakcija yra įmanoma todėl, kad į citochromoksidazės sudėtį įeina tam tikras bimetalinis centras, kurį sudaro hemo geležies jonas (3⁺/2⁺) ir vario jonas (2⁺/1⁺). Bimetalinis centras geba prisijungti deguonį ir ten jį sulaikyti tol, kol prisijungia visi 4 elektronai.

Citochromoksidazės katalizuojamai deguonies redukcijai yra būdingas didelis standartinės laisvosios energijos pokytis, todėl šis procesas yra negrįžtamas. Citochromoksidazė redukuoja apie 90 % viso ląstelės deguonies kiekio, paversdama jį vandeniu. Kiekvienos deguonies molekulės redukcijos metu citochromoksidazės subvienetas, turintis deguonies prijungimo bimetalinį centrą, išstumia iš užpildo (matrikso) į tarpmembraninę ertmę 4 protonus. Taigi, šis kompleksas yra trečioji kvėpavimo grandinės vieta, kur protonai pernešami pro vidinę membraną.