Astenija (gr. astheneia – silpnumas) – bendras fizinis ir psichinis silpnumas, bejėgiškumas, nuovargis, negalavimas. Organizmo padidėjusio jautrumo, dirglumo, dažnos nuotaikų kaitos, sutrikusio miego, greito išsekimo ir nuovargio būsena.
Pasitaiko įgimta astenija dėl menko fizinio stovio arba ją sukelia persirgtos sunkios ligos, protinis ir fizinis persitempimas. Tokia organizmo būklė, apibūdinta aukščiau paminėtais požymiais, vadinama asteninė. Šis terminas medicinoje įvestas gydytojo Browno, kuris visas ligotas būsenas skirstė į stenines ir astenines. Astenija gali pasitaikyti kai kurių ligų (pvz., aterosklerozės, hipertoninės ligos) pradžioje, kai žmogus dar nejunta kitokių negalavimų, tik nuovargį ir išsekimą. Dažnai astenija lieka po sunkių ir ilgų ligų, kai pagrindiniai ligos simptomai išnyksta.
Asteniją gali sukelti pasikartojančios nemalonios situacijos, konfliktai, sunkus darbas, ypač protinis, pervargimas. Dėl astenijos žmogui skauda galvą, ji svaigsta, ima smarkiau ir netolygiai plakti širdis, atsiranda nemalonių jutimų, nepastovus kraujospūdis, susilpnėja lytinis potraukis. Neretai toks žmogus netenka apetito, jį pila prakaitas, ilgai neužmiega, anksti pabunda, dėl to būna mieguistas, pavargęs. Jį erzina ryški šviesa, tranki muzika, garsi kalba ir pa.
Asteninis sindromas.
Asteninis sindromas – tai psichopatologinė būklė, pasireiškianti padidėjusiu nuovargiu, taip pat dirginančiu silpnumu (padidėjęs dirglumas gali kisti į graudulį ar atgailą), nepastovia, paprastai bloga nuotaika. Toks sutrikimas gali būti įvairių somatinių susirgimų, intoksikacijų, galvos smegenų traumų pasekmė. Sutrikimas pastebimas esant tokiems susirgimams kaip hipertoninė liga, galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, progresuojantis paralyžius, encefalitas ir kt.
Dėl dirgliosios astenijos žmogus tampa ypač dirglus, labai nekantrus, nesugeba valdytis, įsiminti, sukaupti dėmesio, sielojasi dėl menkniekių. Kai būna sunkesnė astenijos forma, ligonis yra visiškai bejėgis, jam sunku reikšti savo mintis, dirbti (ypač protinį darbą).
Asteninio sindromo atsiradimas taip pat aiškinamas nervinių elementų išsekinimų dėl per didelės energijos išeikvojimo, nepakankamos mitybos, ląstelinės apykaitos sutrikdymo ir kt. Asteninį sindroną pagrinde reikia nagrinėti kaip prisitaikančią reakciją, kurios eigoje sumažėja įvairių organizmų sistemų veiklos intensyvumas, kurį įmanoma atstatyti į normalią būseną.
Gydymas.
Gydant nuo astenijos, būtina gydyti ją sukėlusią ligą. Kai ligą sukelia sunkus darbas, ypač protinis pervargimas, visų pirma reikia laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, gerai išsimiegoti, racionaliai maitintis, daug vaikščioti gryname ore. Gali būti skiriama nervų sistemą raminančiųjų, galvos smegenų medžiagų apykaitą gerinančių vaistų, vitaminų. Padeda atpalaiduojantys fiziniai pratimai, vandens procedūros. Patartina negerti alkoholio, nerūkyti, kad organizmas nesektų ir nemažėtų jo rezervai.