Aseptika (gr. a… – neigimo priešdėlis + septikos – pūdantis) – visuma priemonių, kurios per gydymo ar tyrimo procedūrą saugo nuo aplinkos mikrobų ligonio žaizdą, audinius, organus ir kūno ertmes.
Chirurgijoje aseptika derinama su antiseptika. Į gydomo (pvz., operuojamo, po operacijos perrišamo) ar tam tikru būdu tiriamo (pvz., ligoniui daroma endoskopija) ligonio organizmą mikrobai gali patekti iš oro, su skysčio lašeliais ar nuo nesterilaus daikto.
Iš oro mikrobai dažniausiai patenka su dulkėmis. Kad jų nebūtų, operacinė, tvarstomasis ir pooperacinė palata gerai vėdinama. Labai tinka įrenginys orui kondicionuoti – toks įrenginys automatiškai palaiko reikiamą oro temperatūrą, santykinį drėgnumą, švarumą ir slėgį. Operacinė, tvarstomasis ir pooperacinė palata nuolat kvarcuojama, šių patalpų sienos ir grindys dažnai valomos drėgnu skuduru.
Operuojant ir perrišant stengiamasi, kad kuo trumpesnis būtų atviros žaizdos sąlytis su oru. Kai tik galima, žaizda kuo greičiau pridengiama sterilia marline servetėle.
Į operacinę, tvarstomąjį ir pooperacinę palatą leidžiama įeiti tik tose patalpose dirbantiems medikams.
Su skysčio (ypač seilių, kurios kalbant, čiaudint ar kosint tykšta iš burnos ir nosiaryklės) lašeliais į žaizdą dažniausiai patenka itin pavojingų pūlinių mikrobų. Dėl to, operuodami ar perrišdami žaizdą, chirurgas ir jo padėjėjai dėvi sterilias kaukes (dengiančias burną ir nosį), stengiasi kuo mažiau kalbėti.
Prieš operaciją chirurgas ir operacinės seserys kruopščiai mazgojasi rankas, valo jas įvairiais antiseptiniais tirpalais. Operuoja užsimovę sterilias gumines pirštines.
Sterilūs turi būti visi daiktai, kurie gali prisiliesti prie žaizdos: sterilizuojami chirurgo ir jo padėjėjų dėvimi drabužiai, instrumentai, operacinės baltiniai, tvarsliava, siūlai žaizdai siūti, protezai.
Ligonio kūno vieta, kurioje daromas pjūvis (vadinamasis operacinis laukas), nuvaloma antiseptiniu tirpalu. Aplinkos mikrobai naikinami fizinėmis priemonėmis (pvz., aukšta temperatūra, dideliu slėgiu, ultravioletiniais spinduliais, ultragarsu) ir cheminėmis medžiagomis (pvz., spiritu, jodu, chloraminu).
Ligoniai, sergantys pūlinėmis ligomis, chirurgijos skyriuje guldomi į atskiras palatas.
Aseptikos pradininkai – XIX a. pab. vok. chirurgai Ernstas Bergmanas (Bergmann) ir Kurtas Šimelbušas (Schimmelbusch).