Anestezija (gr. anaisthetos – nejautrus) – med., nejautra, dalinis arba visiškas jautrumo netekimas; jautrumo nuslopinimas vaistais.
Ligonis gali nebejausti skausmo, temperatūros pokyčių, lietimo, skonio, kvapo. Dažniausiai ištinka ligonį, sergantį nervų sistemos liga, dėl kurios pažeidžiami odos ir raumenų juntamieji nervai. Kartais būna ligoniui, sergančiam psichikos liga, isterija.
Prieš operaciją, kad ligonis nejustų skausmo, sukeliama dirbtinė anestezija. Ji gali būti vietinė (nejautri padaroma tik operuojamoji kūno vieta) ir bendroji, arba narkozė (vaistų ar kitokių priemonių paveiktas, ligonis kuriam laikui praranda sąmonę, o su ja ir skausmo jutimą).
Vietinė anestezija sukeliama anestezuojančiaisiais vaistais – vietiniais anestetikais (pvz., novokainu, lidokainu, trimekainu). Jie kliudo plisti skausmo impulsams iš audiniuose esančių skausmo receptorių į nugaros smegenis, hipotalamą ir galvos smegenų žievę.
Vietinės anestezijos rūšys.
Pagal tai, kaip naudojami anestetikai vietinei anestezijai sukelti, skiriamos keturios jos rūšys.
Paviršinei anestezijai sukelti anestetikų tirpalu purškiama arba tepama gleivinė. Jos nervų galūnėles dengia tik vienas ląstelių sluoksnis, todėl taip naudojami anestetikai jas lengvai paveikia. Paviršinė anestezija sukeliama prieš akių, ausų, nosies, gerklų, trachėjos, šlaplės (uretros) operacijas.
Infiltracinei anestezijai sukelti operuojamos vietos audiniai prisotinami anestetikų tirpalo, kuris veikia nervų ir smulkiųjų nervinių kamienų galūnėles. Iš pradžių anestetikų tirpalo švirkščiama į odą, paskui – į poodį ir (paeiliui) į giliau esančius audinius.
Kai reikia sukelti laidinę anesteziją, anestetikų tirpalo švirkščiama į patį nervo kamieną arba palei jį. Taip nutraukiamas skausmo impulsų sklidimas nerviniuose kamienuose arba jų rezginiuose. Laidinė anestezija paranki tuo, kad, panaudojus nedidelį anestetikų kiekį, nejautri tampa gana didelė kūno dalis. Tokia anestezija sukeliama prieš operuojant ausis, nosį, gerklas, burnos ertmės organus, pirštus.
Kai anestetikų tirpalo švirkščiama po kietuoju nugaros smegenų dangalu (į subduralinę ertmę) arba tarp jo ir vidinio kaulinio nugaros smegenų kanalo paviršiaus (į epiduralinę ertmę), nuslopinamas skausmo impulsų sklidimas nugaros smegenyse. Taip anestezija kartais sukeliama prieš kojų ir apatinėje pilvo dalyje esančio kurio nors organo operaciją.
Intraveninė anestezija dažniausiai sukeliama prieš neilgai truksiančią galūnių operaciją; anestetikų tirpalo švirkščiama į operuojamos rankos arba kojos veną.
Vietinė anestezija lengvai sukeliama. Operuojamas ligonis būna sąmoningas, mato ir girdi, kas vyksta operacinėje. Kadangi dėl to jis gali imti jaudintis, baimintis arba jį gali ištikti psichinis sukrėtimas, vietinė anestezija sukeliama tik prieš trumpą ir nelabai skausmingą tyrimo procedūrą ar operaciją.