Nefritinis sindromas – simptomų kompleksas, kuris išsivysto inkstų uždegiminių susirgimų fone ir primena ūmų nefritą: formuojasi minkštųjų audinių periferiniai patinimai su tipišku išblyškusiu paburkusiu veidu; mažas šlapimo kiekis; padidėjusi proteinurija; hematurija; arterinio spaudimo padidėjimas. Eilėje atvejų, ūmaus nefritinio sindromo klinikinis vaizdas pasipildo jam būdingomis komplikacijomis: inkstų eklampsija, ūmus inkstų nepakankamumas, raumenų traukuliais, pykinimu, vėmimu, žagsėjimu. Ūmaus nefritinio sindromo atsiradimas būdingas ūmiam po streptokokiniam nefritui (ypač vaikams ir jaunuoliams), kai jau paminėti požymiai atsiranda netikėtai, praėjus trumpam laikui (nuo keleto valandų iki 7-12 dienų) po žinomo etiologinio arba provokuojančio faktoriaus (streptokokinė angina, peršalimas ir pan.) poveikio. Jis gali išsivystyti lėtinio nefrito pradžioje arba tam tikrame jo eigos etape, taipogi šis sindromas gali rodyti į tai, kad žmogus serga glomerulonefritu.