Kondensacija – 1.(Fiz.) medžiagos perėjimas iš dujinės būsenos į skystąja; garų, dujų skystėjimas. Atvirkštinis kondensacijai procesas vyksta kai medžiaga pereina iš skystosios būsenos į dujinę ir vadinamas garavimu. Skystis virsta garais, kai paviršiaus molekulės nugali gretimų dalelių trauką ir išlekia iš skysčio. Tokie garavimo procesai ir jų sparta priklauso nuo skysčių savybių, paviršiaus ploto, temperatūros ir išorinių veiksnių, pvz., oro judėjimo. Keičiantis aplinkos sąlygoms (temperatūrai, tankui, slėgiui) skystis gali pereiti tiek į dujinę būseną (garai), tiek į skystą. Todėl, pvz., pasikeitus temperatūrai (šaldant arba šaldant ir slegiant) garai virsta skysčiu arba netgi kietuoju kūnu (ledu). Tokiu būdu atmosferos garai virsta vandens lašais arba ledo kristalais (pvz., rūkas, rasa, šerkšnas, debesys ir kt.). Jeigu panašų procesą stebėti uždarame inde su skysčiu, tai šilumos judėjimo metu iš skysčio išlekia pakankamai daug molekulių (išgaruoja). Dėl to skysčio kiekis mažėja, o garų didėja, todėl didėja tankis ir slėgis. Pasikeitus sąlygoms, pvz., vėstant, medžiagos molekulių daugiau grįžta atgal iš garų į skystį (kondensuojasi). 2. (Chem.) Organinėje chemijoje kondensacijos reakcijomis yra vadinamos reakcijos, kurioms vykstant tarpusavyje jungiasi molekulės, išsiskiriant mažamolekuliniams junginiams, pvz., vandeniui. Paprastai kondensuojasi molekulės, kurios turi mišriųjų funkcinių grupių: -COOH, -CHO, -OH, -NH2. Toks procesas vadinamas polikondensacija. Polikondensacija vyksta ne tik tarp organinių medžiagų, kurių reakcijų metu susidaro angliavandeniai (krakmolas, celiuliozė), kaučiukas, baltymai, bet ir tarp neorganių, jų metu susidaro tokie polimerai kaip poliamidai ar poliesteris.