Koaguliacija – chem.: koloidinių dalelių sukibimas į stambesnius agregatus. Biologijoje arba biochemijoje koaguliacija reiškia kraujo krešėjimą, o medžiagos arba kraujavimą stabdančios priemonės, kurios skatina kraujo krešėjimo procesus, vadinamos koaguliantais. Veikiant kraujo plazmos krešėjimo faktoriams ir trombocitų fosfolipidams, fibrinas sustiprina trombocitų kamštį ir per 5-10 minučių yra visiškai sustabdomas kraujavimas. Dažniausiai šio proceso metu prasideda savaiminis koloidinio tirpalo (kietos dalelės, stambios molekulės skystyje) irimas, kai jis pasidalina į kietą ir skystą fazes. Kraujo krešėjimas yra koaguliacinis procesas, kai krešėdamas apsaugo organizmą nuo kraujavimo. Kraujyje ištirpusios fibrinogeno molekulės virsta fibrino molekulėmis, kurios jungiasi į fibrino gijas, sudarančias krešulio pagrindinę dalį.