Inkubacinis laikotarpis (latentinis laikotarpis) – infekcinės ligos laikotarpis nuo ligos sukėlėjų prasiskverbimo į organizmą iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo. Per ∆ ligos sukėlėjai intensyviai dauginasi tam tikrose organizmo vietose. Vieni toje vietoje, pro kurią jie prasiskverbė į organizmą (pvz., ūminių respiracinių ligų virusai dauginasi kvėpavimo takų epitelyje), kiti – nukeliavę į galinį tikslą (pvz., hepatito B virusai, dauginasi kepenų ląstelėse). Tuo metu ligos sukėlėjai dar nesutrikdo normalios visų organų veiklos, todėl nebūna jokių ligos požymių. Įvairių infekcinių ligų ∆ skirtingas, nuo kelių valandų iki keleto dienų. Jo trukmė priklauso nuo ligos sukėlėjų savybių. ∆ trukmės išaiškinimas dažnai padeda diagnozuoti ligą, anksti pradėti ją gydyti, neleisti jai plisti. Kai kurių infekcinių ligų inkubacinis laikotarpis: gripas 1-2 d., dizenterija 1-5 d., difterija 2-10 d., skarlatina 2-12 d., kokliušas 2-14 d., vidurių šiltinė 7-21 d., tymai 9-21 d., raudonukė 15-24 d., kiaulytė 11-21 d., virusinis hepatitas A 15-40 d., virusinis hepatitas B 45-180 d., įgyto imunodeficito sindromas (AIDS) 3-48 mėn.