Hipokaligistija  – sumažėjęs kalio kiekis audiniuose. Kalio jonų daugiausia yra ląstelės viduje, jie palaiko ląstelių membranų poliarizaciją, stimuliuoja daugelio fermentų sistemų veiklą, ypač tų, kurios dalyvauja ATP, glikogeno, baltymų, acetilcholino ir kt. sintezėje. Nepakankamas kalio kiekis organizme yra galimas vartojant tam tikrus diuretikus, hormoninius vaistus (hidrokortizoną ir kt.), apsinuodijus širdies glikozidais, mažas kalio kiekis maiste ir kt.  Hipokalemija gali išsivystyti po insulino preparatų vartojimo, dėl kurių padidėja kalio jonų įsiskverbimas į ląsteles. Hipokaligistija gali pasireikšti esant visiškai arba vietinei hipoksijai, net esant normaliai kalio koncentracijai kraujo plazmoje: sumažėjus ATP susidarymui, sutrinka kalio grįžimas į ląstelę.  Kalio kiekio sumažėjimą kraujo serume <3,5 mmol/l lydi tam tikri simptomai ir tai laikoma hipokalemija.  Pagrindinis to pasireiškimas yra susijęs su jaudinamų audinių membranų elektrinių savybių pažeidimu.