Hidrolizė – 1) grįžtamoji jonų reakcija su vandeniu; 2) hidrolizinis skaidymas – skaidymas vandeniu. Tokia cheminė reakcija arba procesas, kurio metu cheminis junginys reaguoja su vandeniu, arba molekulės suskaidymas vandeniu yra vadinamas hidrolize. Šios cheminės reakcijos metu medžiaga reguoja su vandeniu, o jos metu ši medžiaga ir vanduo skyla (skaidomi) susidarant naujiems junginiams. Skirtingų junginių (druskų, angliavandenių, baltymų, esterių, riebalų ir kt.) hidrolizė yra labai skirtinga. Pvz., rūgštinė hidrolizė yra vandens ir stiprios rūgšties bei silpnos bazės druskos reakcija, kurios metu išsiskiria vandenilio jonai. Šarminė arba bazinė hidrolizė yra vandens ir silpnos rūgšties bei stiprios bazės druskos reakcija, kurios metu išsiskiria hidroksilo grupė. Abiem atvejais vyksta druskos hidrolizė (pvz., rūgštinė hidrolizė yra aliuminio chlorido AlCl3 – stiprios druskos rūgšties ir silpno aliuminio hidroksido Al(OH3) druskos hidrolizė). Hidrolizę galime pavadinti ir kondensacijai atvirkščią procesą, kuriam vykstant vandens molekulės suardo kondensacijos metu susidariusius ryšius. Gyvi organizmai, katabolinių reakcijų metu dalyvaujant fermentams, vykdo įvairių organinių medžiagų hidrolizę. Pvz., maisto produktų virškinimo procesas plonojoje žarnoje pirmiausia prasideda nuo krakmolo, disacharidų, riebalų ir baltymų hidrolizės. Šiuos hidrolizės procesus sukelia specialūs fermentai. Baltymai skaidomi į aminorūgštis, riebalai į glicerolį ir riebalų rūgštis. Krakmolą organizmuose fermentai pirmiausia paverčia cukrumi, t.y. polisacharidai (krakmolas, celiuliozė) skaidomi į monosacharidus (pvz., gliukozę). Celiuliozės hidrolizės fermentais gali būti daugelis bakterijų ir grybų. Pramonėje visos anksčiau minėtos medžiagos hidrolizuojamos kaitinant su praskiestų rūgščių tirpalais. Ne kiekviename vandens tirpale vyksta hidrolizė ir hidrolizė skiriasi nuo hidratacijos, kurios metu molekulei susijungiant su vandeniu, ji neskyla.